IŠEINANČIOS VASAROS APKLAUSA

Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, domimės, su kokiomis nuotaikomis grįžtate prie mokslų ar darbų. 

KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI

Tiems, kas neturi meninių gebėjimų, klasės puošimas įvairiomis progomis turi sukelti 4nemažą galvos skausmą. Taip sakau, nes pati patenku į piešti nemokančiųjų grupę. Šį minusą ne kartą kompensavau apipavidalindama klasės stendus literatūriniais galvosūkiais, kryžiažodžiais, mįslėmis ir įvairiais žaidimais. Pavyzdžiui, pernai mano mokiniai rado stende užkoduotus laiškus, o ant stalo gulėjo sausainiukai su palinkėjimais. Pirmosios klasės valandėlės stende puikavosi Moksladraugis su naujomis klasės taisyklėmis (žr. Klasės valandėlė „Kaip reikia elgtis mokykloje?“).

Tačiau ne visiems mokytojams gali tikti ir patikti mano idėjos. Ypač tiems, kurie dirba su pradinukais, kiekvieną rugsėjį laukiančiais iš savo mokytojų naujos, spalvingos ir įdomios pirmosios pamokos. Todėl šiame įraše sudėjau internete rastas idėjas, kurios padės pasipuošti savo klases ir darželių grupes. Daug idėjų radau rusiškame bloge Страна Мастеров (Meistrų šalis), kuriame Rusijos mokytojai ne tik dalijasi savo idėjomis, bet ir pateikia jų įgyvendinimo instrukcijas.

Nemažai minčių turėtumėte pasisemti iš mokytojų, gaminančių „gyvus“ stendus, kuriuos galima paliesti, kurie gali įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą. Žvilgtelėkite čia, čia, čia, čia ir čia.

Mėgstantiems puošti klasės lubas siūlau pasižvalgyti čia, čia.

Girliandų pavyzdžių rasite čia ir čia.

Dekoruodami klasės lentą pasinaudokite šiomis nuorodomis: 1, 2, 3.

Čia rasite idėjų ir jau paruoštų šablonų.

Teikiantiems pirmenybę langų puošimui reikėtų užsukti čia ir čia.

Kitų užsienio šalių mokytojai labiau mėgsta dekoruoti klasės duris. Radau svetainę, kurioje surinkta be galo daug pirmajai dienai mokykloje skirtų klasės puošimo idėjų. Tikiuosi, kad atrasite kažką naujo ir originalaus savo ugdytiniams, nekantraujantiems vėl susirinkti į klases. Spalvingos dekoracijos turėtų patikti ir tiems, kurie gailisi per greitai praėjusios vasaros😀

Jeigu reikia idėjų pirmosioms pamokoms, jų tikrai rasite ankstesniuose įrašuose:

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? Nauja!

RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 

RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 

RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 

NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 

IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 

„AR BE LIETUVIŠKŲ KABUČIŲ GALI BŪTI TIKRAS LIETUVIS?“

Taip pavadintame  savaitraščio „Veidas“ žurnalistės Aušros Lėkos straipsnyje apžvelgiama veidas.ltsunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas  panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.

Straipsnyje svarstoma, ar lietuviškos kabutės, ilgieji ir trumpieji brūkšniai sumenkina mūsų lietuviškumą, pasakojama apie šnekamojoje kalboje neišnykusių žodžių reabilitaciją, dar kartą grįžtama prie naujųjų moterų pavardžių darybos. Ši straipsnio vieta man ypatingai patiko, kadangi ne kartą girdėjau kritikuojant mano pasirinkimą turėti pavardę be priesagos -ien-. Pasirodo, pavardės su galūne -ė yra sudarytos pagal baltišką modelį!

Tačiau, nežiūrint visų aukščiau išdėstytų minčių, profesorius Giedrius Subačius primena, kad daugelyje pasaulio kalbų yra istorinė rašyba, todėl į rašybos reformą jis žiūri atsargiai ir viliasi, kad  Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos priemonių planas netaps „dar vienu vien šūkiais apipintu darbo planu“.

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI?

Aš, kaip ir prekybos centrai, mokyklinę produkciją siūlau rugpjūčio pradžioje😀 Šis mano įrašas yra skirtas visiems, portfeliskurie pritaria minčiai, jog žaidimas pamokoje yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių ugdymo metodų. Čia jūs rasite loginių žaidimų, padėsiančių įtraukti atostogų įspūdžiais tebegyvenančius vaikus į ugdymo procesą.

Ant medžio lapo parašytais laiškais galite papuošti klasės stendą. Laiškai yra skirti 5, 8, 9 ir 10 klasės mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių. Taisydami laiškų klaidas mokiniai prisimins morfologijos ir sintaksės temas, pasitikrins savo žinias, pasiruoš naujų temų mokymuisi. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad šitie laiškai buvo sukurti pagal mano mokinių pasiekimus, todėl jūs galite pasirinkti bet kurį laišką nežiūrėdami į prie jo nurodytą klasę.

LAIŠKAS ANT MEDŽIO LAPO

SMS ŽINUTĖ atskleis tėveliams ir jų vaikams, ką šiais mokslo metais jie veiks lietuvių kalbos pamokose. Tai nelengva užduotis, todėl jos atlikimui gali prireikti mokytojų arba tėvelių pagalbos. Kadangi mano mokykloje tėvai į Rugsėjo 1-osios šventę atlydi savo vaikus nuo priešmokyklinės iki 10 klasės, šią užduotį aš pasiūlysiu jiems. Kol aš su savo auklėtiniais minėsiu mokslo metų pradžią, tėveliai galės pasukti galvas🙂

KRYŽIAŽODIS „ABĖCĖLĖ“ padės vaikams prisiminti lietuvių kalbos abėcėlę ir pakartoti žodžius, susijusius su mokykla. Šią užduotį parengiau keturiais lygiais, todėl tikiuosi, kad kiekvienas mokytojas ras, kur ją pritaikyti.

PAMOKŲ TVARKARAŠTIS paįvairins klasės valandėlę, skirtą supažindinimui su nauju pamokų tvarkaraščiu, mokomaisiais dalykais ir juos dėstančiais mokytojais.

PANORAMINIS IŠBRAUKYMAS „KAS IR KAM NAUDOJAMAS?“ žaismingai primins vaikams mokymo priemonių pavadinimus ir jų paskirtį.

ŽODŽIŲ ŽAIDIMAS „RUGYS“ leis pakartoti vaikams žodžių darybą, plės žodyną naujais žodžiais. Šiai užduočiai atlikti galite suorganizuoti varžybas, juk vaikai taip mėgsta varžytis tarpusavyje!

Užduotis MANO KUPRINĖ padės prisiminti mokykloje naudojamų daiktų pavadinimus, pakartoti daiktavardžių Kilmininko linksnį ir išvaduoti savo kuprinę nuo nereikalingų daiktų🙂

Jeigu galvojate, kad jūsų pamokoms dar ko nors trūksta, idėjų tikrai rasite ankstesniuose įrašuose:

LIETUVIŲ KALBOS UŽDUOTYS… SAUSAINIUKUOSE 

RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 

RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 

RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 

NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 

IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 

KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI Nauja!

KALBOS LAVINIMO PRIEMONĖS

Noriu papasakoti apie UAB „Ugdau.lt“, kuriančią ir leidžiančią lavinamąsias priemones ir mokomuosius žaidimus, ugdau_thumbnailskirtus kalbos lavinimui. Priemonių autorės – ne teoretikės, o didelę patirtį sukaupusios logopedės. Ilgus metus tyrusios ir stebėjusios savo ugdytinius, specialistės sukurė priemones, atitinkančias įvairius jų pacientų poreikius. Šiuo metu įmonės kataloge yra 18 įvairių rinkinių, kuriuos, žinant vaikų dėmesio ypatumus, galima naudoti ne tik atskirai, bet ir kartu, sukuriant dinamišką ir patrauklų kalbos lavinimo užsiėmimą. Priemonių išskirtinis bruožas – natūralių daiktų ir reiškinių fotografijos, pristatančios realų aplinkinį pasaulį.

„DEBESŲ ATLASAS“

   Nors stilistikos dėstytojos rekomenduotą David Mitchel knygą „Debesų atlasas“ planavau Davido Mitchello „Debesų atlasas“perskaityti praėjusią vasarą, tačiau intensyvios dvejų metų lietuvių filologijos studijos skaitymo troškulį sužadino tik dabar. Ryžtą pradėti skaityti beveik 600 puslapių knygą nuslopindavo ir atsiliepimai, kad tai – nelengvai skaitomas kūrinys.

   Vakar užverčiau su pasimėgavimu skaitytą knygą, sukėlusią be galo daug minčių. Užverčiau ir tik tada perskaičiau antroje viršelio pusėje esančią kūrinio anotaciją. Ji sudėliojo visus trūkstamus taškus ant i. Vengiu skaityti anotacijas, kadangi jos ne kartą atskleidė svarbiausius faktus atimdamos intrigos atskleidimo malonumą, tačiau šį kartą pasigailėjau saugojusi save, nes skaitydama du skyrius vis svarsčiau, kokioje vietoje ir kokiu laikmečiu vyksta veiksmas. Anotacija šiuo atveju mano mintis būtų pakreipusi tinkama linkme.

   Bet nuo to knyga nei kiek nesuprastėjo. Atvirkščiai, tas paslaptingumas didino intrigą ir sunkiai priversdavo padėti knygą į šalį.

   „Debesų atlase“ pasakojamos 6 istorijos nuo XIX amžiaus iki laikotarpio po pasaulio pabaigos. Vienas paskui kitą sekantys pasakojimai susipina tarpusavyje. Vienose istorijose veikia tie patys veikėjai, kitose jie būdavo tik paminimi labai trumpuose epizoduose. Juos visus vienijo tarp mentės ir raktikaulio esantis kometos formos apgamas. Grėsmingas dangaus kūnas, pasirodo, kėlė mažesnę grėsmę Žemės civilizacijai nei patys jos gyventojai.

   Pirmosios istorijos herojus, advokatas Adamas Jungas, suvokė, kaip paprasta ištrinti iš pasaulio tautų žemėlapio kilnias vertybes puoselėjančią, tačiau fiziškai silpnesnę tautą. Tam tereikia išvalyti galvas nuo garbinamų stabų, uždraudus giminės pratęsimą išgryninti kraują ir atimti gimtąją kalbą.

   Tarpukaryje gyvenęs jaunas kompozitorius sudomino savo įžūlumu, gebėjimu prisitaikyti net sunkiausiose gyvenimo situacijose. Įrodęs, kad meilė padeda sukurti šedevrą, jaunasis genijus palūžta netekęs jos.

   Trečiosios istorijos herojus – anglų mokslininkas Rufas Siksmitas, iš paskutiniųjų stengęsis sustabdyti nusikalstamą veiklą atominėje elektrinėje, savo nuogąstavimus ir tyrimo ataskaitą apie reaktoriaus Hidra broką patiki ketvirtosios istorijos herojei – žurnalistei Luizai Rej, įsisukusiai į kvapą gniaužiantį detektyvinį trilerį.

   Daugiausia keblumų buvo su paskutinėmis dviem istorijomis. Ir ne tik dėl mano aukščiau paminėtų priežasčių, bet ir dėl keistos kalbos. Tiesa, pripratus prie jos, vėliau skaičiau gana smagiai. Savotiškame inkubatoriuje pagimdytos nemąstančios, beveik bejausmės būtybės kalba nevartodamos priešdėlių: siminimai, sitikimai, sikaltėlis, sitiktinai. Šioje istorijoje atskleidžiama žmogiškųjų vertybių ir nuopuolių mozaika. Tarp dėl turtų ir valdžios pamynusių žmogiškąsias vertybes žmonių, tarp žemesnio sluoksnio gyventojų patyčias ir pažeminimą organizuojančių menkystų išnyra Sonmė – klonė, visa savo esybe trokštanti mokytis, kad kuo daugiau sužinotų. „Turėtų būti tikras pragaras <…> turėti sąmonę, sukaustytą kūne, genomintame tarnauti“, – galvojo privilegijuotųjų klasės atstovas, žiūrėdamas į klonę. „Bet kodėl neturintys sąmonės privilegijuotieji jaučiasi kaip rojuje?“ – mąstė klonė žiūrėdama į jį. Skaitant šią istoriją kilo mintis, jog ji labai tiktų motyvaciją mokslui praradusiam jaunimui. Tik bijau, kad tą motyvaciją dar turintys nepaklaustų Sonmės žodžiais: „Kam tas pažinimas, <…> jeigu negaliu juo pasinaudodama pagerinti savo būties?

   Paskutinė istorija piešia po pasaulio pabaigos išlikusių žmonių gyvenimus: stabmeldžių papročius, buitį, tarpusavio santykius ir negailestingą kovą su barbarais. Į pasakojimą įtraukiama ir civilizacijos likučius išsaugojusi žmonių grupė, pirmųjų vadinama aiškiaregiais. Šioje istorijoje jaučiama didelė rašytojo baimė dėl niokojamos planetos, vis didėjančios ozono skylės, gamtinių išteklių švaistymo, klimato kaitos, karų, nesantaikos, išsigimimų, epidemijų ir kitų civilizacijos pūlinių.

   Tačiau net ir pasidavus „Debesų  atlaso“ autoriaus nerimui, neįmanoma nepastebėti, kaip rašytojas smaginasi žaisdamas žodžiais ir jų junginiais: žmogų pažadino stimulinas oro plūsme, diengalė teta, arktinę stadiją pasiekusi santuoka, blogžemė ir kt. O Zakaro Beilio istorijoje gausu ne tik primirštų tarmiškų žodžių, bet ir paties autoriaus naujadarų, kurie išsklaido debesis ir įneša daugiau šviesos.

„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“

Lengva didaktikos skraiste pridengta vaikiška anglų rašytojo Michael Morpurgo „Titaniko“ žūties interpretacija nepaliks abejingų jaunųjų skaitytojų. Ir ne tik dėl to, kad kačių princas Kasparas Kandinskis yra vienintelis katinas, išsigelbėjęs iš skęstančio laivo, bet ir todėl, kad šioje apysakoje labai jautriai ir nuoširdžiai pasakojama keturiolikmečio pamestinuko Džonio Troto, sugebėjusio pavergti ne tik Kasparą ir jo šeimininkę – operos dainininkę grafienę Kandinskają, Lizabetę ir jos tėvus, Savojos viešbučio darbuotojus ir net legendinio laivo kapitoną, istorija.   

Fantastikos elementai, stebuklai ir jausmingas knygos tonas sušvelnina XIX a. pradžios socialinės situacijos vaizdus, sudėtingus skirtingų sluoksnių atstovų santykius, beteisio žmogaus padėtį visuomenėje ir leidžia su pasimėgavimu stebėti, kaip pagrindinio veikėjo gerumas, draugiškumas, pasiaukojimas, didvyriškumas ištrina ribas tarp skirtingų socialinių sluoksnių ir padeda pasiekti didžiausią jo svajonę – turėti šeimą.

Tiems, kas nuspręs su savo vaikais ar mokiniais skaityti šią knygą, siūlau pasinaudoti teksto suvokimo užduotimis, paįvairinsiančiomis skaitymą, padėsiančiomis suprasti skaitomą tekstą, skatinsiančiomis mąstyti, susiesiančiomis kūrinio turinį su šiuolaikinių vaikų pasauliu.