Paskelbta Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

PAILSĖJĘ, PAŪGĖJĘ VĖL SUTINKAME RUGSĖJĮ!

     Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai Vėl į mokyklą 2aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.

     Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“)  ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.

     Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“ 

     Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOS BALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.

     DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį,  vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:

  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
  • Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.

     Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:

  • Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
  • Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
  • Miglė vilkėjo vakarinę suknelę. Miglė vilkėjo vasarinę suknelę.
  • Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.

     Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.

     Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.

Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).  

Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius. 

     Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.

     O patiems mažiausiems patartina sukurti pirmąją jų enciklopediją! Idėja iš tinklaraščio Planning Playtime – Learning Through Play.

Nemokamų išteklių mokslo metų pradžios tema siūlo tinklaraščiai: totschooling, itsy bitsy fun.

Panašūs įrašai:

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? 

RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 

RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 

RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 

RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 

NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 

IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 

 

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Naujienos, Terapija

MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU

     Šiandien padariau įdomų atradimą – išsiaiškinau, kad nevalingas žmonių (dažnai dzennraizgymasnuobodžiaujančių arba bandančių „užmušti“ laiką) paišymas popieriuje, sąsiuvinių kampučiuose, užrašinėse ar konspektuose nėra niekuo nepasižymintis veiksmas, o tikslingas mediatyvus pasikartojančių raštų piešimas, turintis ir pavadinimą, ir jo autorius. Kalbu apie ZENTANGLE (dzenraizgymą), kurio autoriai – buvęs vienuolis Rick Roberts ir dailininkė-kaligrafė Maria Thomas.

     Tiesa, jų metodika skirta ne nuobodžiaujantiems pamokose mokiniams, ne bandantiems  kažkuo užsiimti per monotoniškas paskaitas studentams ar ilgai besitęsiančių susirinkimų dalyviams. Tai – dar vienas dailės terapijos metodas, padedantis atsipalaiduoti, sutelkti savo mintis ir pasinerti į meditacinius apmąstymus.

     Dzenraizgymas tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Šis metodas naudojamas ir psichologinių problemų turintiems žmonėms, ir kiekvienam iš mūsų, norinčiam:

  • atsipalaiduoti, sumažinti stresą;
  • mokytis kantrybės, susikaupimo;
  • pagerinti savijautą;
  • nepasiduoti gyvenimo netikėtumams;
  • lavintis vaizduotę, atskleisti savo kūrybiškumą;
  • pajusti pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi;
  • mėgautis įkvėpimo džiaugsmu.

     Kuriant dzenraizgymo raštą jokiu būdu negalima galvoti, ką tu nori nupiešti. Tegul mintys pačios vedžioja ranką popieriuje. Kad lengviau būtų susikaupti, naudojamas nedidelis popieriaus lapelis ir juodas flomasteris. Kurti galima savus raštus, kurie vėliau būna sujungiami, galima pasinaudoti ir profesionalų sukurtais šablonais:

  • Suzzane McNeil. Zentangle: DZENraizgymo džiaugsmas. Jūsų kelias į kūrybiškumą, susikaupimą ir gerą savijautą. Vilnius: Kitos knygos, 2014.
  • Zentangles
  • Dzenraizgymas pamokoje
  • 15 dzenraizgymo šablonų 

Daugiau panašių temų:

YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!

NAUJI POTYRIAI

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME

PIEŠIMO GALIA

PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS

PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

Paskelbta “GhostBusters”, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Projektai, Įvairūs

“UPDATE YOUR HISTORY AND CULTURE” („ATNAUJINTI SAVO ISTORIJĄ IR KULTŪRĄ“)

     Birželio 26–28 dienomis Rygoje (Latvijos respublika) vyko eTwinning programos profesinio tobulinimo seminaras “Update your history and culture” („Atnaujinti savo istoriją ir kultūrą“). Pavadinime esantis veiksmažodis atliko savo funkciją: atnaujinau ne tik istorines žinias, bet ir metodinių žinių bagažą ir savo kontaktų su kitų šalių atstovais sąrašą.

     2018 metai Europoje paskelbti kultūros paveldo metais, tad šis seminaras buvo skirtas įvairių šalių kultūrai ir istorijai. Dėstydama lietuvių kalbą nuolat susiduriu su mokinių kultūros ir istorijos žinių spragomis. Neįtikėtina, tačiau penktokai apie savo kraštą žino daugiau nei vyresniųjų klasių mokiniai, kadangi pradinėse klasėse jie daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir žinios būna dar neišblėsusios. Sudominti XXI amžiaus skaitmeninę kartą senove dvelkiančiu palikimu nėra labai lengva, tad seminaro organizatoriai pasiūlė keletą naujų metodų, galinčių atkreipti vaikų dėmesį ne tik į savo krašto, bet ir į viso pasaulio istorinį ir kultūrinį palikimą.

     Kadangi renginio programa leido dalyvauti tik dviejose iš penkių siūlomų veiklų, pasirinkau 3D pilių statymo (“Build amazing 3D castles and models”) ir istorijos kūrimo komiksais (“Create your own history comic book”) užsiėmimus.

     Pirmasis seminaras pareikalavo daug kantrybės ir gerų modeliavimo įgūdžių. Lektorius Edgars Bajaruns supažindino su nemokamomis kompiuterinėmis programomis, leidžiančiomis sukurti 3D modelius. Pirmoji modeliavimo pažintis įvyko dirbant su programa Tinkercad. Pasirodo, tai ne tik pastatų modeliavimo programa. Ja kuriami trimačiai kompiuteriniai modeliai, kuriuos galima atsispausdinti 3D spausdintuvu. Čia mano entuziazmas ir atslūgo, kadangi tokie spausdintuvai eilinei nedidelei mokyklai yra didžiulė prabanga. Nepaisant to, lektorius papasakojo, kad modeliavimo programa ne tik paįvairina istorijos ir literatūros pamokas, objektų stumdymas trimatėje erdvėje lavina dėmesį, smulkiąją motoriką, padeda orientuotis erdvėje, ugdo kūrybiškumą ir skaitmeninį raštingumą. Tad būtinai išbandysiu šią programą pamokose, kadangi ji leis ne tik įvairiais aspektais supažindinti mokinius su literatūros epochomis, bet ir sukurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, tinkančias pagal įvairias programas besimokantiems mokiniams. Pavyzdžiui, kol vieni vaikai modeliuos Hamleto pilį, pagal individualias programas besimokantys mokiniai galės kurti Danijos karalių dinastijos regalijas: skeptrą, žiedą ar karūną, nes tuo pasirūpins programoje Tinkercad esanti figūrų, charakterių ir jungiamųjų detalių galerija.

     Registruodamasi į komiksų knygos kūrimo seminarą net neabejojau, kad susipažinsiu su vienu iš daugelio komiksų kūrimo įrankių, todėl labai nustebau pamačiusi ant stalų popieriaus lapus, flomasterius, pieštukus, drožtukus ir trintukus. Charizmatiškas lektorius Bruno Bahs pademonstravo pieštuko galimybes kuriant fantastiškas istorijas. Buvo metas, kada piešimo metodas karaliavo beveik visose disciplinose. Šiandieninė karta nenoriai ima į rankas pieštukus, nes ji geriau įvaldžiusi kompiuterines piešimo programas. Tačiau net neabejoju, kad Bruno pamokos sužavės visus mano mokinius, nes aš jiems parodysiu, kaip vienu ar dviem pieštuko brūkštelėjimais galima pakeisti visą istoriją. Kas galėjo pagalvoti, kad visiškai piešti nemokantis žmogus (kalbu apie save), per tris valandas sugebės išmokti perteikti emocijas, kvapus, judesius ir net temperatūros pokyčius! Komiksų kūrimo metodas ypač dėkingas skaitmeninei kartai, nes išvaduoja juos nuo didelės apimties rašytinės informacijos, kuri dažnai blaško vaikų dėmesį, trukdo pastebėti teksto esmę, svarbiausius faktus. Pateikę komiksą vietoj teksto santraukos, konspekto ar schemos, mokytojas sudomins net ir sunkiai dėmesį sukaupiančius vaikus, kadangi žaismingi komiksų herojai ir trumpi jų komentarai – vienas iš greičiausių būdų perteikti norimą informaciją. 

     Pilių modeliavimas, komiksų kūrimas sužadino vaizduotę, todėl Lietuvių komandojeetwinlogo gimė naujo eTwinning projekto idėja. Kiekviename mieste galima rasti pilių, senų pastatų, užmirštų griuvėsių, o kur slypi nežinomybė, ten atsiranda ir vaiduokliai. Naujasis projektas suteiks jo dalyviams galimybę atnaujinti savo miesto ar šalies istorijas apie vaiduoklius ir, pasidalinus jomis su projekto partneriais, sudėti į elektroninę komiksų knygą. Tikiuosi, kad būsimoje knygoje pasirodys ne tik kompiuterinėmis komiksų kūrimo programomis sukurti, bet ir mokytojo iš Latvijos pamokų dėka atsiradę piešti herojai. Pasiskolinę projektui pavadinimą iš populiarios fanstastinės veiksmo komedijos “GhostBusters” („Vaiduoklių medžiotojai“), skatinsime vaikus:

  • pristatant žymiausią savo miesto (šalies) vaiduoklį ir su juo susijusią legendą, domėtis savo krašto istorija ir kultūra;
  • perteikiant vaiduoklio pasakojimą komiksais, gilinti anglų kalbos ir istorijos žinias;
  • mokantis kurti elektroninę knygą, ugdytis kūrybines ir skaitmenines kompetencijas.

     Mokytojai projekto metu turės galimybę išbandyti seminaro metu pristatytus metodus, integruoti juos į ugdymą, o taip pat pasisemti praktinės patirties iš kitų projekte dalyvaujančių mokytojų.

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, UPC, Įvairūs

VASAROS KURSAI LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYTOJAMS

     Artėjant vasaros kursų “Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ pradžiai vis dažniau pagaudavau save galvojant: „Reikėjo gi man ten lįsti.“ Užsitęsę mokslo metai, ataskaitos, renginiai, dailės terapijos baigiamieji užsiėmimai, darbas su leidykla, artėjantis remontas klasėje… Kas gi galėjo padaryti tokią kvailystę? Kažkas padarė. Bet padarė tas, kuris neužsiregistravo į pirmuosius UPC vasaros kursus lituanistams, vykusius Palangoje. Nors 7 val. pusryčiais prasidėdavusios dienos baigdavosi tik 21 val. vakaro, patirti įspūdžiai ir sukauptos naujos žinios atsipirko su kaupu. Tuo labiau, kad kiekviena diena pateikdavo siurprizų.

     Kažkada ieškodama įdomesnio sveikinimo Mokytojų dienos proga radau poetės Elenos Karnauskaitės eilėraštį „Imperatyvai“. Pirmąją vasaros kursų dieną pradėjo būtent ši poetė. Sėdėjau, klausiausi jos skaitomų eilių ir netikėtai išgirdau: „Imperatyvai!“ Net krūptelėjau iš malonaus nustebimo ir dar atidžiau pradėjau klausytis man negirdėtų eilių, kurių ne viena priminė čia ir dabar tekančius mūsų gyvenimus. Poetė landžiojo ne tik po sielos labirintus, bet eilėmis pasakojo apie kasdienius rūpesčius, nesibaigiančius darbus, ir net apie mano katę, paliktą vieną namuose, ji padeklamavo 😉 

     O po to nėrėme į meninio skaitymo kompozicijas, kurios baigėsi vėlyvą vakarą ant Birutės kalno.

     Antroji diena buvo skirta Nidai ir maloniems susitikimams su Tomu Manu, su, atrodo, tokiu pažįstamu Klaipėdos kraštu, kuris mokytojo, kultūrininko, eseisto Vytauto Toleikio akimis atsivėrė nematytu kampu, leidusiu prisiliesti prie antrąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusių lietuvininkų giesmynų, su neįprastai šviesios miesto bažnyčios tokiu pat šviesiu jos klebonu Rimvydu Adomavičiumi, bendravusiu su mumis ir eilėmis, ir dainomis. Ne giesmėmis, o dainomis, kurių vienos žodžius, beveik visiems išspaudusius ašarą, parašė jis pats. Su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, parodžiusiu, ne tik Raudų sieną, Teisuolių alėją, į didelius luitus sumūrytus sudaužytų žydų antkapių likučius, bet ir sinagogoje akylai saugomas svarbiausias knygas – toras. Aš net neįsivaizdavau, kad jos taip atrodo!

     Trečioji kursų diena suteikė galimybę kartu su Nida Poderiene ir dr. Zita Nauckūnaite pasigilinti į Delfi kartos skaitytojų, nebeturinčių gilaus, atidaus skaitymo įgūdžių, ugdymo ypatumus, susipažinti su mokymo turinio naujovėmis, išbandyti naujas kūrybiškumą skatinančias mokymo ir mokymosi strategijas lietuvių kalbos pamokose.

     Ir nors prie jūros nubėgti taip ir nesuspėjau, visiškai to nesigailėjau, nes pažintis su lietuvių kalbos mokytojais iš kitų miestų, dalijimasis patirtimi, ilgi pokalbiai ir smagūs pajuokavimai ištrynė iš atminties pirmojo sakinio šventvagišką mintį 🙂    

Paskelbta Dailės terapija, Naujienos, Terapija

NAUJI POTYRIAI

     Štai ir baigėsi mano terapijos. Net nustebau paskaičiavusi, kad jos užtruko devynis nėnesius, visus (ŠMM neprailgintus 😀 ) mokslo metus.

     Baigiau juos fototerapijos užsiėmimais, kurie, kaip ir piešimo, lipdymo, dekupažo, ornamento, mandalų mokymai, nepadarė iš manęs menininkės, tačiau praplėtė akiratį, supažindino su pačia savimi, atvėrė akis ir sielą bendraujant su šalia esančiais, suteikė pasitikėjimo savimi ir paskatino dalintis įgyta patirtimi su kitais.

     Juk ne kiekvienas žino, kokią žinutę siunčia piešinys, ne visi susimąstė, kad spalvinimo kryptis, būdai, pasirenkamos spalvos kalbasi su mumis.

     Visada mėgau spalvinti, dažnai imu į rankas pieštukus ir marginu mandalas. Seniai atkreipiau dėmesį, kad į savo mėgstamiausią užsiėmimą – kryžiažodžių sprendimą – kruopščiai nuspalvindama nebereikalingus langelius įtraukiau spalvinimo terapiją. Nujaučiu, kad mano gyvenimą papildys ne tik spalvintos, bet ir pintos, sudėliotos, supiltos, suklijuotos ir visokios kitokios mandalos.

     Fotografijos srityje taip pat esu eilinė mėgėja, tačiau dabar žinau, kad žengus vos vieną žingsnį iš savo kiemo galima atrasti ir pozityvių, ir negatyvių ženklų. Dar smagiau yra žinoti, kad esi pajėgus negatyvą paversti pozityvu.

     Tad štai kokia buvo mano pažintis su dailės terapija, glaudžiai persipynusia su pasakų terapija. Ar atneš jos ramybę, o gal sujauks nusistovėjusį gyvenimo ritmą, ar tradiciškai eisiu pro duris, o gal ieškosiu kitų iš(į)ėjimų, ar liksiu kaip musė priplota prie lango, o gal spėsiu išskristi, ar Akropolio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje esantis simbolis padės prisiminti, kur pasistačiau savo automobilį, o gal mano laimingo skaičiaus ir auksinio raktelio derinys kažką pasufleruos, ar įstrigsiu laiptinėje tarp turėklų raizgalynės, o gal pavyks išsitiesti ir eiti aukštai iškėlus galvą parodys ateitis.

Daugiau apie dailės ir pasakų terapiją skaitykite:

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

 

 

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija, Įvairūs

DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME

Šiandien pradedu naują rubriką – Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme.akvarele palete (150x128)

Buvo metas, kada į informaciją apie dailės terapiją nekreipiau jokio dėmesio, nes, kaip jau ne kartą minėjau, visiškai nemoku piešti. Kad tai nesusiję su piešimo gabumais, sužinojau įsitraukusi į Baltarusijos psichologės Jelenos Belinskajos vedamus mokymus. Mokymų metu pasinėriau į savęs pažinimo seansus, išbandžiau daug dailės terapijos metodų, skirtų ne tik gydymui, savianalizei, tyrimui, bet ir mokymui(si).

Naujoji rubrika pildysis iš lėto, kadangi piešinys turi be galo didelę galią, su kuria nejuokaujama. Tai supratau kaukių terapijos užsiėmimuose. Norėdami pasinaudoti mano patirtimi, gerai pagalvokite, ko jūs sieksite, ką norėsite išsiaiškinti, ar sugebėsite perskaityti tai, ką vaikai stengiasi jums pasakyti. Trūkstamų žinių galite rasti internetinėje erdvėje, psichologinėje literatūroje. Prireikus pagalbos, drąsiai kreipkitės į mane. Nors nesu psichologė, tačiau šiais metais ta kryptimi labai daug dirbau ir nemažai pasiekiau.  

O dabar pristatau pirmąjį dailės terapijos metodą – koliažą ant kūno „Dvi mano pusės“, skirtą pasiekimų įsivertinimui.