Paskelbta Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

KAIP PAAIŠKINTI MOKINIAMS, KAS YRA VIENASKAITINIAI IR DAUGISKAITINIAI DAIKTAVARDŽIAI?

     Dirbdama su klausos negalią turinčiais penktokėliais, patekau į sudėtingą situaciją – niekaip negalėjau paaiškinti vaikams, kad yra grupė daiktavardžių, neturinčių vienaskaitos arba daugiskaitos. Išbandžiau seną, gerai patikrintą metodą, demonstruodama, kad su viena žirklių puse neįmanoma kirpti, perplėšus per pusę kelnes, nesmagu bus pasirodyti draugams, ieškojome Lietuvos žemėlapyje antro miesto, turinčio tokį pat pavadinimą kaip mūsų uostamiestis, bet šiemetiniams penktokams tai nepadėjo.

     Šiandien į klasę atsinešiau tai, ką radau savo virtuvėje: medų, miltus, druską, cukrų, prigriebiau ir saldainių maišelį, įsimečiau vandens buteliuką. Žadėjau atsinešti ir aliejaus bei grietinės, bet nusprendžiau pakeisti juos gestais. Pamoką pradėjau pasiūlymu suskaičiuoti saldainius. Ant stalo buvo ir vienas, ir keturi, ir vienuolika saldainių. Visi kartu nusprendėme, kad skaičiuoti buvo lengva. Tada vaikų paprašiau suskaičiuoti miltus. Didelės penktokėlių akys dar padidėjo pamačiusios mano prašymą. Mažieji bandė skaičiuoti miltus, vėliau cukrų, druską, beje, prieš tai viską paragavę, tačiau suskaičiuoti nepavyko. Mediniais pagaliukais pakabinę medaus visi nusprendė, kad nepatiko, o po to pasakė, kad ir skaičiuoti nesisekė. Po to sekė vandens skaičiavimas. Vienas gudruolis pradėjo lašinti į delną lašiukus, tačiau tuoj buvo sustabdytas, pasakius, kad taip skaičiuoti negalima. Pamačiusi nustebusius vaikų veidus, nusivedžiau juos prie kriauklės ir parodžiau, kuo skiriasi iš čiaupo kapsintys lašai nuo stiklinaitėje esančio vandens.

     Pamokos pabaigoje mokiniai vieningai nusprendė, kad vienaskaitinių ir daugiskaitinių daiktavardžių suskaičiuoti neįmanoma. Dar kartą perskaičiavę saldainius, pasidalino juos ir smagiai suvalgė. Antradienį pasikviesiu išdykėles pelytes ir kartu patikrinsime, kaip suprato, nors yra labai neramu, nes jau išbandžiau viską, ką galėjau. O jei ir vėl reikės pradėti viską iš pradžių? Mieli kolegos, kaip jūs aiškinate šia temą? Suprantu, kad girdintiems vaikams lengviau ją suvokti, bet gal jūs turite kokių nors stebuklingų metodų, padedančių suprasti daiktavardžių kaitymo skaičiais vingrybes? Būčiau labai dėkinga, jei pasidalintumėte savo idėjomis.

Paskelbta Biblioteka, Naujienos, Tai įdomu

„TAS NELEMTAS MANO KAKLAS IR KITOS MOTERŲ PROBLEMOS“

     Skaitydama populiarios amerikiečių eseistės Noros Ephron knygą „Tas nelemtas mano 20170217_111119kaklas ir kitos moterų problemos“, jaučiausi lyg vėl skaityčiau Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt miegosiu prie sienos“ ar Rūtos Vanagaitės „Bobų vasarą“. Visas šias knygas vienija humoras, saviironija ir nebijojimas būti netobula senstančia moterimi. Knyga skirta virš keturiasdešimt perkopusioms moterims. Anksčiau skaityti nerekomenduoju, nes daugelis situacijų, kuriose pažinau ir save, jaunesnėms gali pasirodyti visiškai nesąmoningos. Nesąmoningos tol, kol jos nesupras, kad jaunystė prabėgo negrįžtamai. Tiesa, dažnesni vizitai pas grožio specialistus padeda sustabdyti laiką, tačiau kiek tam reikia pastangų ir pinigų! Knygos herojės vonioje pūpso nenaudojamas brangaus jauninančio kremo buteliukas, nes jis yra begėdiškai brangus, kad būtų naudojamas pagal paskirtį. O spintoje nebėra nei vieno drabužio su iškirpte, nes reikia slėpti išdavikiškai amžių atskleidžiantį kaklą…

     Tačiau knygoje ne tik dūsaujama apie prabėgusius metus, joje gausu patarimų, kurie privertė mane juoktis balsu. Ar žinote kaip išsirinkti rankinę, kad ji niekada neišeitų iš mados? Pasirodo, reikia nusipirkti pigų plastikinį ryškių spalvų krepšį, kuris prie nieko niekada nederės, vadinasi, jis tiks visiems metų laikams, visokio amžiaus moteriai ir atsilaikys prieš visus mados pokyčius 😀 Iki keturiasdešimt penkerių dažiusi nagus tik pora kartų per metus, knygos herojė buvo priversta tuo užsiimti kas savaitę, o kiek laiko atima plaukų dažymas, ūselių ir antakių pešiojimas, žino kiekviena vyresnė moteris. Pasirodo, noras čiaudėti tuo metu, kai specialistė pešioja tavo antakius, nėra tik mano niekam tikusi keistenybė. Kutenanti nosis kamuoja ir N. Ephron heroję.

     Net moters panika dėl sparčiai silpstančio regėjimo sukelia juoką. Ir kaip nesukels, jei ji tampa priklausoma nuo akinių, kurie nuolat kažkur dingsta. Net šešeri nauji akiniai, išdėlioti visuose kambariuose matomiausiose vietose, kažkodėl ir vėl dingę…

     Iš pradžių atrodė, kad senti yra ne taip jau ir baisu, tačiau nemažą juoko dozę padovanojusi pirmoji knygos pusė, pabaigoje virto melancholiškais prisiminimais apie vaikystę, jaunystę ir išeinančius draugus. Esė rinkinio „Šiąnakt miegosiu prie sienos“ autorė vienišos senstančios moters portretą iki pat pabaigos piešia su ironija, humoru ir išmone, lyg norėdama sušvelninti neišvengiamus senatvės sunkumus. „Bobų vasarą“ pradėjau juoko iki ašarų bangomis, įpusėjus knygą atsirado nuobodulys, bet pabaiga vėl papirko humoru ir ironija. Senstančiu kaklu besiskundžianti herojė antroje knygos pusėje vis rimtėjo, grimzdo į melancholinius apmąstymus  ir savo pasakojimą baigė liūdnomis gaidomis apie senatvę bei skaudžius praradimus. Tai šiek tiek nuvylė mane, nes panašumas į G. Radvilavičiūtės ir R. Vanagaitės stilių buvo suteikęs viltį numesti pastaruoju metu vis augantį svorį, nes viename psichologiniame straipsnyje perskaičiau, kad 15 minučių juoko sudegina apie 50 kalorijų. Ech!.. 😀

Paskelbta Biblioteka, Naujienos

„MEDAUS MĖNUO“

     Iš keturių parsineštų skaityti knygų vakar pasirinkau Lauros Sintijos Černiauskaitės 20170217_111042_004romaną „Medaus mėnuo“, tikėdamasi jaukaus ir tingaus vakaro su lengvu moterišku romanu. Perskaičiusi 41 puslapį norėjau knygą padėti į šalį, tačiau suveikė tėvų įdiegta pamoka pabaigti viską, ką esu pradėjusi. Prisipažinsiu, skaičiau nelengvai, nors ir atsirado nuo minėto puslapio intriguojantis siužetas, ir laukta meilės linija, tačiau sudėtingas pagrindinės herojės Ados klaidžiojimas vaikystės, vienišos dabarties ir kažkur labai toli blykčiojančios ateities labirintais kėlė liūdesį, o kartais net ir nuobodulį.

     Knyga turėtų patikti tiems, kurie vis dar ieško atsakymo į klausimą „Ar egzistuoja Dievas“, taip pat tiems, kurie vis dar neapsisprendė, kuriuo gyvenimo keliu jiems pasukti, ir tiems, kuriems patinka narplioti psichologinius santykius. Mėgstančioms lengvą virpulį sukeliančius meilės romanus patariu neapsigauti, nes medaus kopinėjimas romane laukto saldumo neatneš. Tiesa, užvertusi paskutinį puslapį pasidžiaugiau, kad nepadėjau knygos į šalį…

Paskelbta Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

„INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2016“

     Nors 2016 m. gruodžio 14 d. apdovanotųjų sąraše manęs nebuvo, tačiau mintimis apdovanojimuose dalyvavau, kadangi buvau viena iš dviejų šimtų, nominuotų šiam garbingam vardui. Rašydama šią eilutę pasijutau kaip tenisininkas Ričardas Berankis, apie kurio rezultatus ATP reitingų lentelėje kalbama vos ne kasdien. Jo tikslas – neiškristi iš šimtuko, manasis – pateisinti inovatyvaus mokytojo vardą.

     Nors, kaip minėjau, ant aukščiausios garbės pakylos nestovėjau, tačiau pralaimėjusi nesijaučiau. Pirmiausia dėl to, kad viena iš pirmųjų turėjau galimybę perduoti naujajai ŠMM ministrei tai, kas rūpi visiems mokytojams. Renginio iniciatoriai – „Žinių ekonomikos forumas“ – išleido el. trumpraštį „Kuriantiems ateitį“, kuriame išspausdino mokytojų ir mokyklų vadovų atsakymus į anketoje pateiktą klausimą „Koks būtų Jūsų pirmas darbas, tapus švietimo ir mokslo ministru?“

     Pildant minėtą anketą, teko mintimis perbėgti per visus savo darbo metus. Nuveiktų darbų sąrašas padėjo suprasti, kiek daug man reiškia darbas su vaikais. Mieli kolegos, jei kada pajusite, kad pavargote, kad darbas netenka prasmės, kad mokiniai jūsų nesupranta, pabandykite pasidaryti savo veiklos santrauką. Patikėkite, tai, ką joje perskaitysite, nuplaus visus nusivylimus ir abejones. Ir tai nebūtinai turi būti pergalė respublikinėje olimpiadoje ar laimėtas tarptautinio projekto finansavimas. Kartais užtenka žinoti, kad tavo dėka cerebrinį paralyžių turintis vaikas pradėjo jungti raides, didžiausias mokyklos neklaužada sutiko vaidinti mokyklos spektaklyje, o nedrąsiausia  klasės mergaitė laimėjo mokyklos skaitovų konkursą…

koroliove-sigita

Paskelbta fonetika, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

AR VISKĄ ŽINOME APIE LIETUVIŠKĄ ABĖCĖLĘ?

     Kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės, žino visi. Kad lietuviškajame raidyne turime abcbalses ir priebalses, taip pat visiems aišku. Puikiai pažįstame ir raides su brūkšneliais, paukščiukais ir nosinėmis, tačiau ne visi žinome, iš kur jos atsirado. Pasak Ilinojaus universiteto kalbotyros profesoriaus Giedriaus Subačiaus, jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu. „Štai tris su paukščiukais – č, ž, š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų. Dar lieka keturios – ū, į, ų ir ė. Jų istorija pati įdomiausia“, – pasakojama straipsnyje „G. Subačius: Analogų pasaulyje neturi vienintelė lietuviška raidė“. Jame rasite intriguojančių istorijų apie įvairias raides ir garsus bei sužinosite, kuri iš jų pelnytai vadinama analogų pasaulyje neturinčia lietuviška raide.

 

 

 

 

 

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Valentino diena, Įvairūs

VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!

Tiesa tokia, kad mokiniai Valentino dienos laukia su nekantrumu, jauduliu ir dideliu noru. Kol vieni sako, kad tai iš sirdele-150x149užjūrių atkeliavusi menkavertė šventė, kol prekybininkai naudojasi proga padidinti pelną perkamų širdelės formos lipdukų ir meškučių sąskaita, mokyklose mokytojai pasinaudoja mokinių entuziazmu ir į ugdymo veiklas įtraukia raudonas, purpurines, vyšnines ar rausvas širdeles, kurias galima spalvinti, dėlioti, skaičiuoti ir, žinoma, DOVANOTI!

Montesori metodikos gerbėjams siūlomas visas puslapis idėjų.

Lavindami smulkiąją motoriką galima pagaminti mielų ir žaismingų širdžiųširdelių ir širdužių.

Pasinaudokite galimybe įtvirtinti antonimų temą. Beje, šis būdas tiks ir sinonimų, ir žodžių junginių, ir žodžių darybos mokymui.

Primygtinai siūlau susipažinti su širdeliu mozaika.

Pridedu ir mano labai mėgstamą galvosūkį Sudoku.

Vaikams turėtų patikti spalvinti įmantrią širdį, o vyresnieji ar net suaugusieji tikrai neatsispirs spalvinimo terapijai ir mielai nuspalvins meilės medį ar širdelių vitražą. Ši širdelė tiks anglų kalbos pamokoms.

Daugiau Valentino dienos idėjų rasite čia:

SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA

UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  

JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 

VALENTINO DIENA SU CRAYOLA

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Naujienos

INTERNATIONAL CONTEST “BOOKMARK – A SIGN TOWARDS BOOK” / TARPTAUTINIS KONKURSAS „SKIRTUKAS ATVEDA PRIE KNYGOS“

   A project without a contest? We can’t imagine it. Therefore, having in mind that children knyga-su-skirtuku-150x107like to compete, we would like to announce a contest for the most beautiful, the most original, and never seen before – bookmark! You can paint it, make it from paper, create applications, sew, knit, etc. Choose the technique that you like the most! The main requirement is that the bookmarks have to be decorated by your own paintings, copies from the Internet is not allowed.
We would like to invite the new members of the project to join our project’s Facebook page, where all the pictures will be uploaded and the election of the most beautiful bookmark will be announced.
We cannot wait to see your works!

   Koks gi projektas be konkursų? Žinodami, kaip vaikams patinka varžytis, skelbiame gražiausio, originaliausio, dar nematyto skirtuko knygai konkursą! Skirtukus galite piešti, lankstyti iš popieriaus, daryti aplikacijas, siūti, megzti ir pan. Darbo techniką pasirinkite patys. Pagrindinis reikalavimas – skirtukai turi būti papuošti savo kūrybos piešiniais, o ne kopijomis iš interneto.

   Naujus projekto narius kviečiame prisijungti prie projekto facebook puslapio, kuriame bus įkeltos visos nuotraukos ir paskelbti gražiausių skirtukų rinkimai.

   Su nekantrumu lauksime jūsų darbų!

kvietimas-i-mokyklos-konkursa