Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Naujienos

READING EVENT / SKAITYMO RYTMETYS

I present the most important step of the eTwinning project “Second trip to fairy-tale” – etwinlogoreading event for the youngest readers. By using our partners’ fairy-tales and their created educational games, senior pupils from Klaipeda Litorina School for the first time organized the event which aim was to interest our little friends with fairy-tales and reading. Seeing children’s shining faces, I want to believe that their friendship with books will continue.

More about it 

Pristatau eTwinning projekto „Antroji kelionė į pasaką“ svarbiausią etapą – skaitymo šventę mažiausiems mokyklos mokiniams. Pasinaudodami projekto partnerių pasakomis ir jų sukurtais lavinamaisiais žaidimais, Litorinos mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai pirmą kartą suorganizavo šventę, kuria siekė sudominti mažuosius savo draugus pasakomis ir jų skaitymu. Matant vaikų spindinčius veidus, norisi tikėti, kad vaikų draugystė su knygomis tęsis.   

Daugiau apie tai skaitykite „ANTROSIOS KELIONĖS ĮSPŪDŽIAI“

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Literatūra, Naujienos

IMPRESSIONS FROM THE SECOND TRIP / ANTROSIOS KELIONĖS ĮSPŪDŽIAI

     The second trip around the world of fairy-tales is nearing its end. How did it differ from the first trip? Well, first of all, there were new fairy-tales. Secondly, due to the arrival of travellers from Turkey and Azerbaijan the scope of the geographical locations had expanded. And thirdly, educational games were added to the compilation of the fairy-tales. The said games were created by the pupils of higher grades for the little readers in order to encourage them to read and fall in love with books. And that’s not all! During this project the little readers were invited to a celebration where the pupils of higher grades read fairy tales and presented movies that were created during the project to the little readers, and also, during the discussion on the adventures of the fairy-tale heroes, the little readers were invited to play various games that were met with high interest without the realisation that they are learning to comprehend the texts that they have read at the same time.

20170330_130833.jpg

BOARD GAME “THE BALD BOY AND THE SQUIRREL” (RULES) , BOARD GAME “THE BALD BOY AND THE SQUIRREL”

A PUZZLE JIRTDAN and THE GAME DOMINO

THE GOT WITH THREE KIDS (WORKSHEET FROM AZERBAIJAN)

THE MEETING OF MICE (MAZE FROM LITHUANIA) 

THREE RINGS (WORKSHEET FROM UKRAINE) 

THE WAWEL DRAGON (PUZZLE FROM IZMIT, TURKEY)

The maze (Izmit, Turkey)

     After enquiring the pupils on their most memorable moments from the trip, the answers were unanimous – letters form the partners of the project that included not only greetings but also bookmarks of various types.

     We, the teachers, were especially happy with the creativity shown by the children in screening the fairy-tales. Even though, not all of the teams tried to create movies, the teams that screened their fairy-tales were not disappointed because they saw the achievements and creativity of their children. It is so joyful to see your beloved heroes move, talk, dance and sing. And there is even more joy to be had when you can put yourself into the said fairy-tale and try to re-enact the lives of said heroes. The creativity shown by the children revealed how they comprehend various cultures. For example, while illustrating their folk tale “The Orphan Elenyte and her brother lamb”, the Ukrainian team dressed the heroes of the fairy tale in national Slavic apparel; Lithuanian team gave the Turkish prankster Nasreddin Hodja a look of a contemporary teenager; while the dragon created by the Turkish team for the Polish legend “The Wawel dragon” was so cute and attractive that it did not make you fear or loath him for his behaviour.

     You can see all of the works of the children at the TwinSpace page of the project, while the final result of the project – a second fairy-tale e-book – will be accessible to everyone with an access to the internet starting from July. We will announce all of the publishing details of the e-book on our Facebook page, so be sure to follow us and look forwards to the upcoming news!    

*************************************************************************************

Antroji kelionė po pasakų pasaulį artėja prie pabaigos. Kuo ji skyrėsi nuo pirmosios? Visų pirma – naujomis pasakomis. Antras skirtumas – prasiplėtusi geografija, nes prie mūsų prisijungė keliautojai iš Turkijos ir Azerbaidžano. Trečia naujiena – pasakų rinkinį papildė edukaciniai žaidimai, kuriuos vyresniųjų klasių mokiniai sukūrė mažiesiems skaitytojams, skatindami juos pamilti knygas. Ir tai dar ne viskas! Šio projekto metu mažieji skaitytojai sulaukė šventės, kurios metu vyresnieji mokiniai skaitė pasakas, rodė projekto metu sukurtus filmus, o aptardami pasakų herojų nuotykius, pasiūlė mažyliams įvairių žaidimų, kuriuos jie žaidė su dideliu susidomėjimu net nesuprasdami, kad taip po truputį mokosi suvokti skaitomą tekstą.  

STALO ŽAIDIMAS „PLIKAS BERNIUKAS IR VOVERĖ“ (LIETUVA)ŽAIDIMO TAISYKLĖS

DĖLIONĖ „JIRTDANAS“ ir ŽAIDIMAS „DOMINO“ (LIETUVA)

PELIŲ SUSIRINKIMAS (LABIRINTAS IŠ LIETUVOS)

     Paklausus mokinių, kuo jiems įsiminė ši kelionė, visi vieningai šaukė, kad partnerių laiškais, kuriuose rado ne tik sveikinimų, bet ir įvairiais būdais pagamintų skirtukų.     

     Mes, mokytojai, džiaugėmės vaikų kūrybiškumu kuriant pasakų ekranizacijas. Nors ne visos komandos pasiryžo kurti filmus, tačiau tos, kurios perkėlė pasakas į ekraną, nepasigailėjo, nes vaikai stebino savo pasiekimais ir entuziazmu. Juk taip smagu matyti, kad tavo pamėgti herojai gali judėti, kalbėti, šokti ir dainuoti. O dar smagiau, kai tu pats gali persikelti į pasaką ir pabandyti pakartoti įvairių herojų gyvenimus. Vaikų kūryboje atsiskleidė, kaip jie suvokia skirtingas kultūras. Pavyzdžiui, ukrainiečiai iliustruodami lietuvių liaudies pasakos „Našlaitė Elenytė ir broliukas avinukas“ herojus, aprengė juos slaviškais nacionaliniais kostiumais; lietuviai garsiajam turkų pokštininkui Nasredinui Chodža suteikė šiuolaikinio jaunuolio išvaizdą; lenkų legendai „Vavelio drakonas“ Turkijos mokinių sukurtas drakonas toks simpatiškas, kad nekelia nei baimės, nei pasipiktinimo savo elgesiu 😀

     Visus vaikų darbus galėsite rasti projekto Twinspace erdvėje ir galutiniame projekto rezultate – antrojoje elektroninė pasakų knygoje, kuri nuo liepos mėnesio bus prieinama visiems, kas turi prieigą prie interneto. Apie knygos pasirodymą pranešime Facebook tinkle, todėl sekite mus ir laukite naujienų!     

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

   Šį kartą noriu  su jumis padiskutuoti apie vaikų skatinimą skaityti knygas. Naršydama internete supratau, kad skaitymo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kadangi ir pedagogai, ir tėvai aktyviai dalijasi idėjomis ir priemonėmis, padedančiomis sudominti vaikus knygomis.

   Liūdna, bet mano mokiniai skaitymą laiko priverstine popamokine veikla. Suprantu, kad sutrikusios klausos vaikams dėl specifinės kalbos raidos tai yra nelengvas užsiėmimas, tačiau būten ši veikla suteikia galimybę tinkamai reikšti mintis, turtina jų sakytinę ir rašytinę kalbą, lavina mąstymą ir vaizduotę. Per mokslo metus stengiuosi suorganizuoti bent tris perskaitytų knygų pristatymus, kurie skaitantiems suteikia galimybę pademonstruoti savo gebėjimus ir iškelia į dienos šviesą tinginčius skaityti. Buvo metas, kai knygų pristatymus vaikai rengdavo Power Point programa.

   Nors toks darbo būdas mokė juos atrinkti reikalingą informaciją, lavino IKT kompetencijas, mokė kalbėti viešai, tačiau ši veikla šiek tiek pabodo. Šiuo metu mokiniai apie savo knygas pasakoja atlikdami mano sukurtus pristatymų rinkinius, į kuriuos stengiuosi įtraukti ne tik teksto suvokimo, bet ir išeitų temų įtvirtinimo užduočių.

ŠIĄ VASARĄ AŠ SKAIČIAU…

PERSKAITYTOS KNYGOS APRAŠYMAS

   Po Velykų susirinkusiems mokiniams išdalinau spalvotus lapus, kuriuose klausimai ir užduotys slėpėsi po langeliais. Jokio dviračio aš neišradau, tačiau vaikų susidomėjimas, jų klausimai, ar aš pati tai sugalvojau, leido suprasti, kad kartais užtenka pakeisti įprastą pratybų sąsiuvinį, testų lapą ir vaikų akyse sužybsi susidomėjimo ugnelės.

MANO KNYGA

   Ypač dėkingas yra projektų metodas, kurių metu mokiniai kartais net nepastebi, kiek daug jie perskaito. Siūlau pasisemti idėjų iš jau antrus metus vykstančio tarptautinio eTwinning projekto „Kelionė į pasaką“. Ateinančiais mokslo metais ketinu organizuoti respublikinį konkursą, į kurį perkelsiu dalį šio projekto idėjų.     

   Kaskart sukūrusi naują temą, prašau pasidalinti savo idėjomis, parašyti pastabų, palikti atsiliepimų, pateikti pasiūlymų. Gal šį kartą jų jau sulauksiu, nes būtent skaitymas yra laiko patikrintas nepamainomas asmenybės formavimo(si) įrankis.

   Daugiau skaitymo ir teksto suvokimo užduočių rasite kategorijoje MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI.

Paskelbta Biblioteka, Naujienos

„LIKĘ GYVI“

     Prisipažinsiu, kad antrąją rusų rašytojos Janos Vagner knygą, „VONGO EŽERO“ tęsinį, 20170409_203503ėmiau skaityti su baime, nes jos pavadinimas „Likę gyvi“ sufleravo, jog trimis automobiliais nuo epidemijos pabėgę ir prie Karelijos ežero prisiglaudę vienuolika bėglių nežada įprastos „ir gyveno jie ilgai ir laimingai“ pabaigos.

     Perskaičius pusę knygos, buvo apėmęs nusivylimas, nes viskas labai priminė pirmąją knygą – nuolatinė įtampa tarp moterų, dabartinės Seriožos žmonos Anos nepritapimas prie kitų trijų moterų, atsirandantys nesutarimai tarp vyrų, pastangos ištverti atšiaurią žiemą, nenuslūgstantis epidemijos šleifas ir kt. Šiek tiek intrigos įnešė naujų gyventojų pasirodymas kitame krante, tačiau jų padorumas ir net perdėtas gerumas tą nusivylimą dar padidino. Tačiau antrojoje knygos pusėje įvykiai, ypač išryškinę silpnuosius žmogaus bruožus, ėmė keistis nepaprastu greičiu: vyrus sutaikiusios muštynės, alkoholio terapija, santykių atšalimas neturint galimybės pabūti vieniems, kankinanti įtampa pavydint artimo žmogaus dėmesio, silpnumo akimirką padarytos klaidos ir nuolatinis laukimas, ar pasirodys iš kaimyninio namo kamino dūmai, privertė jaudintis, nerimauti ir patikėti, kad knygos pavadinimas buvo sugalvotas ne šiaip sau…

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

GIMTOJI KALBA MOKYKLOJE

  Kovo 24 dieną Šiauliuose vyko šeštoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“. Šios konferencijos idėja prieš septynerius metus gimė prof. dr. Džiuljetai Maskuliūnienei ir dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, pasidžiaugusioms šio renginio ilgaamžiškumu ir galimybe kartu su leidykla „Lucilijus“ skleisti gimtosios kalbos naujienas, aptarti problemas, dalintis gerąja patirtimi tokio paties pavadinimo straipsnių leidinyje. 

  Skirtingai nei ketvirtojoje konferencijoje, kurioje aš skaičiau pranešimą Dvikalbystės problemos mokant sutrikusios klausos vaikus, šioje konferencijoje daug pranešimų pristatė mokytojai ir net mokiniai.

  Šiemetiniame savo pranešime apžvelgiau neprigirdinčiųjų daromas klaidas, šių klaidų priežastis ir pateikiau patarimų bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams, ugdantiems integruotus sutrikusios klausos vaikus. Faktą, kad mano pranešimas „Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką“ įtrauktas į plenarinį posėdį, palaikiau nesusipratimu, tačiau prieš konferenciją priėjusi pasisveikinti mano buvusi dėstytoja prof. dr. Dž. Maskuliūnienė prasitarė, kad po pirmojo mano pranešimo jie suprato, jog nieko nežino apie klausos negalią turinčius žmones, todėl aš privalau kalbėti ne atskiros sekcijos klausytojams, o visiems konferencijos dalyviams. Nors jaudulio buvo dvigubai daugiau, tačiau vėliau tokiu organizatorių sprendimu labai džiaugiausi, nes išanalizavusi programą, galėjau vaikščioti iš sekcijos į sekciją, praleisdama man neaktualius pranešimus ir klausydama tų, kurie domino.

 Prof. Kazimieras Župerka kalbėjo, kad kalbą išmokti nėra sunku, tačiau pagauti jos dvasią pasiseka ne kiekvienam. Pasak jo, kalbos dvasios iškėlimas padėtų kovoti prieš lietuvių kalbos pralaimėjimą anglų kalbai. Po kalbos dvasios Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanė Raimonda Tamoševičienė kalbėjo apie lietuvių kalbos… purvą. Pranešėja neslėpė nusivylimo ir nuostabos pastebėjusi, kad jos studentai paskaitų metu konspektuoja angliškai, nes taip, pasak jų, yra lengviau ir greičiau. Dabartinė karta, R. Tamoševičienės žodžiais, pakenčia lietuvių kalbą, tačiau nuolat kartoja, kad gilintis į ją nesiruošia, nes neketina likti Lietuvoje. Baigdama pasisakymą pranešėja padovanojo savo buvusiam dėstytojui, prof. K. Župerkai, melioną dėkodama už suteiktas žinias ir sakydama, kad mūsų kalba panaši į jos turimą vaisių – iš viršaus kieta ir sunki, o viduje be galo saldi ir turinti daug sėklyčių, kurias nuolat sodindami neleisime išnykti lietuvių kalbai.

  Viena iš dviejų konferencijos iniciatorių dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė priminė, kaip svarbu žinoti žodynuose esančius ženklus ir simbolius, kad nepatektume į keblias situacijas, kaip nutiko vienos Šiaulių rajono kavinės savininkams, pavadinusiems savo įstaigą „Smakų smakas“.  Pasirodo, jie kreipėsi į lietuvių kalbos mokytoją, kuri pasakė, jog toks žodis yra lietuvių kalbos žodyne, todėl vartoti galima. Tačiau mokytoja nepastebėjo, kad prie šio žodžio žodyne yra net du sutartiniai ženklai, perspėjantys, kad šis žodis yra nevartotinas.

  Įdomus buvo  Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės dr. Vaidos Buivydienės pranešimas apie XX a. pirmosios pusės ugdymo programas ir vadovėlius. O literatūros ir literatūros didaktikos sekcijoje dar kartą pasidžiaugiau savo dėstytojos prof. dr. Dž. Maskuliūnienės pasakojimu apie vaikų skatinimą skaityti nuo Mažvydo laikų iki dabar, apie vaikų literatūros ir lietuviško rašto atsiradimo ryšius, apie šiuolaikinę literatūrą vaikams ir paaugliams.

  Nemažai idėjų parsivežiau išklausiusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės pranešimo „Biblioteka ir skaitymo idėjos tarp skaitmeninių džiunglių“. Patiko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių pamąstymai apie popierinių ir skaitmeninių knygų įtaką šiuolaikiniam jaunuoliui, apie renginius, skirtus skaitymo skatinimui. O Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojos Ingridos Samulionienės idėją vesti skaitymo valandėles parke ir „Akropolio“ prekybos centre pabandysiu įtraukti į savo pamokas.

  Lietuvių kalbos ir didaktikos sekcijoje pavyko išklausyti pastabų apie Lietuvių kalbos mokymo(si) priemonių komplekte „Pupa“ I–IV klasei rastas logines, gramatines ir skyrybos klaidas. Su nekantrumu laukiau Lietuvių kalbos instituto darbuotojų pranešimų, apžvelgiančių mokinių kalbos pokyčius, daromas klaidas. Dar viena  Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinė pristatė tyrimą apie tarmių išlikimą bendraamžių kalboje ir pasidalino panevėžiškių tarme kalbančios savo močiutės kalbos aruodais.

  Pranešimai baigėsi, tačiau mokslininkų, pedagogų ir mokinių pašnekesiai truko dar gerą pusvalandį – kalbėjome apie gimtosios kalbos, visos ugdymo sistemos, užsienio kalbų veržimosi į lietuvių kalbą problemas, kurios, tikiuosi, bus išsamiau aptartos septintojoje konferencijoje.

Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką