KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“

     Trylikamečio Naoki, sergančio autizmu, kurio, kaip jis pats rašo, išgydyti neįmanoma, trumpi atsakymai į 58 klausimus grąžino tikėjimą ir atvėrė akis ne tik knygos anglų kalba sudarytojui Davidui Mitchellui, auginančiam sūnų autistą. Knyga sukrėtė ir daug ką paaiškino ir man, kasdien matančiai autizmu sergančius vaikus.

     Abėcėlės lentele – nežodinės komunikacijos metodu – išmokęs bendrauti berniukas, retkarčiais pasvajojantis, kad autizmas galėtų būti penktasis charakterio tipas, bando paaiškinti žmonėms, iš anksto nurašantiems „kitokius“ vaikus, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi.

     Sunku pasakyti, ar tikrai visi atsakymai tiksliai apibūdina autistų būseną, tačiau žinojimas, kad daugumą neįprastų veiksmų tokie vaikai atlieka ieškodami nusiraminimo, stengdamiesi nugalėti baimę, bandydami išvengti slogių atsiminimų, norėdami atrasti būdą, padėsiantį bendrauti su žmonėmis, paaiškina ir pateisina daugelį su nuolatiniais gyvenimo sunkumais kaip su vėjo malūnais kovojančių autistų poelgių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s