Paskelbta Helovynas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Velykos, Įvairūs

TEGYVUOJA LAPAI!

Nesusilaikiau ir šūktelėjau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle radusi originalų lapas krintančių lapų pritaikymą Helovyno šventei. Tačiau šį kartą apie ją nekalbėsiu, nes man kilo mintis, kad rudens šalnos pakąstus lapus galima panaudoti ne siaubo vakarėliui, o pamokoms. Vaikams tikrai bus netikėta, jeigu pokalbį apie besikeičiančius metų laikus, artėjančias minimas ar švenčiamas dienas pasiūlysite baigti piešiniais ant medžių lapų. Lapus galima išmarginti snaigėmis, grybais, gėlėmis. Ant jų gali nutūpti drugelis, lapas gali virsti lietaus lašeliu, boruže, margu paukščio kiaušinuku. Manau, kad ir neįprastą Velykų margutį pavyktų padaryti. Taigi tegyvuoja margaspalvis lapų pasaulis! 

P. S. Jei atsibos piešti ant lapų, pereikite prie piešimo ant akmenukų. Su jais dirbti dar smagiau, nes jie netrupa, neplyšta, su jais galima žaisti, galima statyti, dėlioti, ridenti… 

Na, o jei nuspręsite, kad norite sukurti zombių kolekciją, tebūnie. Beje, užsukę į šį puslapį, rasite nemažai pasiūlymų, skirtų Helovyno vakarėliui, tačiau labai prašau neužmiršti lietuviškųjų Ilgių ir Vėlinių.   

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

     Detektyvinę temą savo pamokose naudoju jau seniai. Tačiau tik šiais metais oficialiai įteisinome slaptųjų agentų klubą, veikiantį už lietuvių kalbos kabineto durų. Kam viso to reikėjo? Žinoma, kad vaikams, kuriems pats neįdomiausias pamokos momentas prasideda tada, kai mokytojas paprašo atsakyti į klausimus. Pabandykite pasiūlyti vaikams išsiaiškinti, ištirti ir pateikti įrodymus pamokoje nagrinėjamu klausimu. Patikėkite, tai tikrai efektinga! Iš pradžių mano mokiniai į tokius pasiūlymus žiūrėjo kreivai, nes nesuprato, kam to reikia, tačiau pradėjus jų tyrimo rezultatus pritaikyti praktikoje, pajuto, kad būti detektyvais gana įdomu.

     Tačiau tik ne šiandien, kai susieję savo įtarimus su šiandienine situacija Lietuvoje, suvokėme, jog Žilviną išdavusios Drebulės likimas panašus į Matuko tragediją. Beje, mano mokiniai apie ją nebuvo girdėję ir labai nustebo, kad prieš vykstant į netradicinėje erdvėje vyksiančią pamoką, paprašiau jų pasidomėti apie tai.

     Tačiau pradėkime viską nuo pradžių. Lietingą spalio 11 rytą devintokai išvyko į Palangą. Važiavo jie turėdami labai rimtą užduotį – ištirti pirmąją savo bylą. Tam reikėjo apsilankyti net dviejų nusikaltimų vietoje, išsiaiškinti Jūratės ir Žilvino nužudimo motyvus, įvardinti nusikaltimo vykdytojus ir išsiaiškinti, ar buvo jie nubausti. Palanga jaunuosius agentus pasitiko ne tik lietumi. Lyg kažką nujausdami, miesto gyventojai ir svečiai (jei jų dar yra), nekėlė kojos iš namų, todėl Basanavičiaus gatve ėjome tik mes – bylos tyrėjai.

     Pirmoji buvo apžiūrėta Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Vasarą ją plaunantis fontano vanduo buvo išleistas, taip suteikdamas agentams progą kuo atidžiau viską ištirti. Tyrimas ilgai neužtruko ir į jūrų valdovės gyvybę pasikėsinęs asmuo buvo nustatytas. Apkaltinę Perkūną Jūratės nužudimu, jo bausmės klausimą vaikai iš karto atmetė – juk Dievas pats mus teisia ir baudžia, o ne mes jį. Tačiau pateikus keletą užuominų apie mylėtos deivės praradimą, devintokai suprato, kad Perkūnas pats sau įvykdė bausmės nuosprendį.

     Gintaro muziejuje mokiniams reikėjo rasti įrodymų apie gintaro kilmę. Šalia mokslinio teksto jie rado ne tik skaitytą sakmę, bet ir mitą apie Dzeuso nubaustą dievaitį Fajetoną, kurio motinos ir seserų ašaros virto gintarais. Vis dėlto vaikai pasirinko mokslinį paaiškinimą, nes muziejaus ekspozicija nepaliko jokių abejonių.  

     Suradę Eglės ir žalčio skulptūrą, slaptieji agentai ėmėsi antrosios bylos dalies. Aptardami Žilvino mirties priežastį mokiniai teisingai suprato, kad jis gyvybę prarado dėl savo kitoniškumo. Tai leido į pamoką įtraukti patyčių temą. Vaikams pasidarė nejauku suvokus, kad ir jų tarpe kitoniškumas ne visada yra privalumas.

     Tačiau sunkiausia buvo išaiškinti žmogžudystės kaltininkus, kadangi pasakos pabaigoje yra atvirai apkaltinama ir prakeikiama mažoji Drebulė. Atrodo, tuo bylą galėjome ir užbaigti, tačiau kalbėdami apie aukščiau minėto vaiko tragediją, supratome, jog maža mergytė buvo nekalta. Pasakos analizavimo metu mokiniams reikėjo išsiaiškinti Drebulės amžių. Remdamiesi tekstu ir vaikų skaičiumi šeimoje, devintokai tvirtai nusprendė, kad jauniausiam Eglės vaikui tėvo žūties išvakarėse buvo ketveri. Tiek pat buvo žiauriai nukankintam Matukui. Mažojo berniuko istorija pakreipė mano mokinių mintis kita linkme. Jie suprato, kad Eglės brolių išgąsdintas vaikas buvo apkaltintas be kaltės, todėl šiandien, ieškodami Palangos parke Eglės bei jos medžiais paverstų vaikų ir radę silpnutę, virpančią iš baimės ir nerandančią paguodos drebulėlę, mokiniai suvokė mūsų šalyje vykstančių nusikaltimų prieš vaikus beprasmiškumą ir baisumą.

„JŪRATĖ IR KASTYTIS“, „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

KAIP SUKURTI ALTERNATYVĄ SKAITMENINEI UGDYMO(SI) APLINKAI?

     Rugpjūčio pabaigoje, kelionės į Vilnių metu, mane pasivijo elektroninis laiškas iš pedagogas_logo_ new-bold_1akredituotų video mokymų platformos pedagogas.lt. Laiško autorė rašė, kad netyčia užklydusi į mano svetainę suprato, jog aš galiu prisidėti prie jų tinklaraštyje liepos mėnesį  startavusio projekto „Geroji patirtis“. Prisipažinsiu, šis laiškas mane labai nudžiugino, nes mano tinklaraštis gimė iš noro pasidalinti su kitais tuo, kas mano darbe pasisekė, nevengiu pripažinti ir savo klaidų. Šalia savo darbų tinklaraštyje talpinu ir tai, kas, taip pat kaip ir minėto laiško autorei, netyčia patenka į mano akiratį ir sudomina. Visa tai apibendrinus gimė straipsnis „Kaip sukurti alternatyvą skaitmeninei ugdymo(si) aplinkai?“, kuriuo su malonumu dalinuosi. Beje, verta paskaityti ir kitų projekto dalyvių straipsnius, kuriuose rasite daug įdomybių, patarimų ir pavyzdžių, kaip ugdyti mūsų vaikus.  

     Tai ne pirmas kartas, kada esu kviečiama papasakoti apie savo darbą. Skaitmeninių mokymo priemonių elektroninėje erdvėje „Ugdymo sodas“ taip pat galima susipažinti ir su manimi, ir su mano darbais. Taigi skaitykite, naudokitės, o jei kils idėjų, parašykite man. Juk, pasak pedagogas.lt komandos, kad kuo daugiau šaunių idėjų patektų į klases, mums visiems reikia BENDRADARBIAUTI!