Paskelbta Būdvardis, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba, Įvairūs

ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  

     Neatsimenu, kada ir kodėl pradėjau rinkti Vilkyškių Juodojo katino produkcijos kamštelius. Gal paprasčiausiai buvo gaila išmesti tokius didelius spalvotus ir tvirtus dangtelius? Susikaupus nedidelei dangtelių krūvelei, kilo mintis pagaminti vaikams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų, žaidimą, padėsiantį išmokti gyvūnų ir paukščių pavadinimus. Iš pradžių galvojau pagaminti naminių gyvūnų ir paukščių loto, tačiau užsukus į paveikslėlių biblioteką https://www.123rf.com, prasidėjo visos mūsų planetos gyvūnijos kolekcijos kaupimas. Ir čia susidūriau su problema – kamštelių skaičius smarkiai atsiliko nuo sparčiai didėjančio faunos atstovų kiekio. Teko kreiptis į mokyklos bendruomenę. Visus metus klasėje ir mokytojų kambaryje kabantis skelbimas su prašymu neišmesti minėtos produkcijos kamštelių davė rezultatų ir metų pabaigoje savo kolegėms pristačiau žaidimą, kurį mintyse pavadinau be pabaigos,  nes jo turinys priklausys nuo kamštelių skaičiaus.

Šiuo metu siūlau keturis žaidimo variantus, tačiau esu įsitikinusi, kad kitais mokslo metais galėsiu pridėti dar du, nes mintyse kirba noras papildyti turimas gyvūnų korteles jų augintinių paveikslėliais. Naudinga būtų turėti ir tos paties rūšies gyvūnijos atstovų porinių, tačiau vizualiai skirtingų paveikslėlių, kad vaikams nesusiformuotų vienas vaizdinys, galintis suklaidinti juos. Juk gamtoje sutinkame margaspalvį ir neaiškios blankios spalvos drugelį, didelį pūkuotą ir beplaukį katiną, rudą ir juodą mešką, ryškiomis plunksnomis besipuikuojantį antiną ir šalia  kukliai besiglaudžiančią rudą antelę…

Žaidimas „Gyvūnai“

Šį žaidimą galima papildyti interaktyviu žaidimu „Gyvūnai“ , padedančiu įtvirtinti priesaginės žodžių darybos taisykles, supažindinančiu su laukiniais ir naminiais gyvūnais, jų kūnus dengiančiu kailiu, oda ir kt. audiniais. 

Kadangi piešti nemoku, paveikslėlius „pasiskolinau“ iš aukščiau minėtos paveikslėlių bibliotekos, todėl šis žaidimas gali būti naudojamas tik asmeniniais tikslais namuose, klasėje, darželio grupėje, logopedo, specialiojo pedagogo kabinete.

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

VAIKŲ, TURINČIŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIAI

     Nors XXI amžiaus karta be galo mėgsta skaitmenines technologijas, šį kartą noriu pasidalinti savo sukurtais įsivertinimo vaidmenį atliekančiais įrankiais, kuriems nereikia nei kompiuterio, nei interaktyvios lentos. Tiesa, skaitmeninių technologijų aš neatsisakiau, o tik pateikiau jų alternatyvas, išlankstytas iš kartono, iškirptas iš spalvoto popieriaus, pagamintas iš birių produktų indelių ir pavadintas šiuolaikiniais vardais.

   Taip mūsų klasėje atsirado EMOCIJŲ PULTAI, skirti savo emocinei būsenai įvardinti. Per šiuos mokslo metus pultai matė ir karšto, ir šalto: buvo mėtomi, daužomi, atsisakoma rodyti savo jausmus arba jie buvo negatyviai išliejami ant manęs ir klasės draugų. Tačiau pažinus vienas kitą, neigiamos emocijos šiek tiek atslūgo, o su tuo atoslūgiu praėjo ir susidomėjimas pultais. Nieko nuostabaus, juk XXI amžiaus technologijos labai greitai keičiasi. Prisimenu, kaip svajojau įsigyti mikrobangų krosnelę, o dabar jomis masiškai atsikrato žmonės, išsigandę žalingo mikrobangų poveikio. Tačiau šias spalvingas dėžutes kartais panaudoju pamokos pabaigoje vietoj įprastų šypsenėlių, įsivertinant savo darbą, įgytas žinias ar išmatuojant pamokos įdomumą.

 

    ĮSIVERTINIMO EKRANAS skirtas pamokos pabaigai, norint, kad mokiniai objektyviai įsivertintų savo darbą, pasiektus rezultatus ir net elgesį. Šio ekrano nauda – stulbinanti! Neobjektyviai, dažniausiai per aukštai, vertinantys save mokiniai susidūrė su nemalonia, bet akivaizdžia savo darbo ataskaita. Ekrano principas be galo paprastas, kai kas gal net pasakys, kad primityvus. Bet patikėkite, jo nauda – begalinė. Ekraną sudaro pagrindas ir penkios dviejų spalvų juostelės, kuriose surašyti teigiami ir neigiami pamokos rezultatai. Iš pradžių vaikai bandė nustatyti ekrano juosteles taip, kaip nenusipelnė, tačiau paprašius pateikti atliktą darbą, įvardijus pamokos metu pateiktas pastabas, priminus kilusius nesusipratimus ar konfliktus, vaikai suprato, kad ekranas jiems neleidžia meluoti. Iš pradžių grėsminga raudona spalva kai kuriuos išvesdavo iš pusiausvyros, tačiau po kelių savaičių jie suprato, kad galima šalia nemėgstamos spalvos pridėti vieną žalią juostelę, vėliau dvi, tris… Kitoje ekrano pusėje pateikta instrukcija mano vaikus informuoja, kokį lipduką jie užsidirbo. Tačiau vertinti galima savo nuožiūra: iš karto įrašyti pažymį, kaupti lipdukus, paskatinti pagyrimu, įrašyti padėką klasės stende ar elektroniniame dienyne, palydėti draugo sėkmę aplodismentais ir pan. Metams einant į pabaigą, įsivertinimo ekranų nebenaudojau, nes… jų nebereikėjo. Vaikai įprato prie mano pasiūlyto darbo ritmo, užduočių kiekio ir pobūdžio, vertinimo kriterijų, todėl šis įrankis savo darbą atliko ir iškeliavo į užtarnautą poilsį. O jeigu po vasaros atostogų mano išdykėliai bus pamiršę visas taisykles bei susitarimus, ekranai bet kada galės sugrįžti.

 

     Dar viena rezultatus fiksuojanti priemonė – PAŽYMIŲ TAUPYKLĖ, kur buvo kabinami dviejų spalvų grandinėlės žiedeliai – raudoni ir mėlyni. Kartą pusmetyje jie buvo skaičiuojami ir mokiniai gaudavo kaupiamojo vertinimo pažymius. Pripratusi, kad klausos sutrikimą turintys mokiniai mėgsta matyti savo ir draugų pasiekimus ir mažas nuodėmes atvirai, padariau didelę klaidą taip pat pasielgusi su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais. Pykčio protrūkiai, ašaros ir nevaldomi žodžiai davė man skaudžią pamoką, kurios nebekartosiu, tačiau ir neslėpsiu, norėdama perspėti kolegas, turinčius ar turėsiančius minėtų sutrikimų vaikus. Taupyklė skubiai buvo pakabinta kitoje spintos durų pusėje, tačiau neužmiršta. Už gerus darbus, stropumą, aktyvumą, o taip pat ir tingumą, abejingumą dėstomam dalykui buvo kabinamos atitinkamos spalvos grandinėlės. Kiekvienas mokinys kartu su manimi galėjo „užsukti“ į tą ypatingą spintą ir pasitikrinti savo rezultatus. Tačiau buvo viena sąlyga – eiti galėjo po vieną ir tik tada, kai klasėje nebūdavo kitų mokinių, kad netyčia neišsprūstų netinkamas komentaras, pašaipa ar juokas iš tų, kurių grandinėlės yra labai trumpos, arba nusidažiusios raudona (neigiama) spalva. Prisipažinsiu, kad ta taupyklė vienu metu buvo pagadinusi mano mokinius, nes jie prašydavo grandinėlės net už tai, kad atsakė į vieną klausimą, turėjo reikiamas priemones, gražiai elgėsi, nuvalė lentą ar palaistė gėlę. Tačiau mokslo metams įpusėjus, vaikai suprato, kad grandinėlę vis dėlto reikia užsidirbti.

 

     Visų metų ataskaitos, pasiekimai ir, deja, nesėkmės bei tinginiavimas nugulė ATMINTIES PLANŠETĖSE, kuriose buvo fiksuojami išeito skyriaus rezultatai, atlikti ar neatlikti didesnės apimties namų darbai, atsiskaitymai, projektų veiklos, žymimos perskaitytos knygos, planuojami darbai. Entuziastingai pradėję pildyti planšetes, metams baigiantis keli mokinukai atsisakė fiksuoti savo rezultatus. Nepadėjo net pasaka, kad vaikų tėveliai gali pagalvoti, jog planšetes užpuolė virusas, sunaikinęs visą informaciją, todėl minėtų vaikų rezultatus tekdavo įrašyti man pačiai. Tai dariau mokiniams matant, kad jie suprastų, jog kompiuteriai viską išlaiko savo operatyviojoje atmintyje 😉

20161129_075056_LI - Copy.jpg

     Tokie, atrodytų, vaikiški metodai buvo taikomi penktoje klasėje, tačiau neblogai pažinusi savo mokinius, žinau, jog kai kurie jų pasiteisins ir šeštoje, kadangi nors ir netikros, bet vis dėlto šiuolaikinės priemonės puikiai atitiko vaikų amžių, raidą ir esamą laikmetį. Nesakau, kad šios priemonės kardinaliai pakeitė mano mokinių pasiekimus, tačiau tikrai išmokė prisiimti atsakomybę už tai, ko nepadarė, padėjo suvokti to nedarymo pasekmes, paskatino „perlipti“ per savo užsispyrimą ir (ar) tingėjimą ir po truputį įsitraukti į ugdymo procesą.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

   Šį kartą noriu  su jumis padiskutuoti apie vaikų skatinimą skaityti knygas. Naršydama internete supratau, kad skaitymo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kadangi ir pedagogai, ir tėvai aktyviai dalijasi idėjomis ir priemonėmis, padedančiomis sudominti vaikus knygomis.

   Liūdna, bet mano mokiniai skaitymą laiko priverstine popamokine veikla. Suprantu, kad sutrikusios klausos vaikams dėl specifinės kalbos raidos tai yra nelengvas užsiėmimas, tačiau būten ši veikla suteikia galimybę tinkamai reikšti mintis, turtina jų sakytinę ir rašytinę kalbą, lavina mąstymą ir vaizduotę. Per mokslo metus stengiuosi suorganizuoti bent tris perskaitytų knygų pristatymus, kurie skaitantiems suteikia galimybę pademonstruoti savo gebėjimus ir iškelia į dienos šviesą tinginčius skaityti. Buvo metas, kai knygų pristatymus vaikai rengdavo Power Point programa.

   Nors toks darbo būdas mokė juos atrinkti reikalingą informaciją, lavino IKT kompetencijas, mokė kalbėti viešai, tačiau ši veikla šiek tiek pabodo. Šiuo metu mokiniai apie savo knygas pasakoja atlikdami mano sukurtus pristatymų rinkinius, į kuriuos stengiuosi įtraukti ne tik teksto suvokimo, bet ir išeitų temų įtvirtinimo užduočių.

ŠIĄ VASARĄ AŠ SKAIČIAU…

PERSKAITYTOS KNYGOS APRAŠYMAS

   Po Velykų susirinkusiems mokiniams išdalinau spalvotus lapus, kuriuose klausimai ir užduotys slėpėsi po langeliais. Jokio dviračio aš neišradau, tačiau vaikų susidomėjimas, jų klausimai, ar aš pati tai sugalvojau, leido suprasti, kad kartais užtenka pakeisti įprastą pratybų sąsiuvinį, testų lapą ir vaikų akyse sužybsi susidomėjimo ugnelės.

MANO KNYGA

   Ypač dėkingas yra projektų metodas, kurių metu mokiniai kartais net nepastebi, kiek daug jie perskaito. Siūlau pasisemti idėjų iš jau antrus metus vykstančio tarptautinio eTwinning projekto „Kelionė į pasaką“. Ateinančiais mokslo metais ketinu organizuoti respublikinį konkursą, į kurį perkelsiu dalį šio projekto idėjų.     

   Kaskart sukūrusi naują temą, prašau pasidalinti savo idėjomis, parašyti pastabų, palikti atsiliepimų, pateikti pasiūlymų. Gal šį kartą jų jau sulauksiu, nes būtent skaitymas yra laiko patikrintas nepamainomas asmenybės formavimo(si) įrankis.

   Daugiau skaitymo ir teksto suvokimo užduočių rasite kategorijoje MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI.

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

GIMTOJI KALBA MOKYKLOJE

  Kovo 24 dieną Šiauliuose vyko šeštoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“. Šios konferencijos idėja prieš septynerius metus gimė prof. dr. Džiuljetai Maskuliūnienei ir dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, pasidžiaugusioms šio renginio ilgaamžiškumu ir galimybe kartu su leidykla „Lucilijus“ skleisti gimtosios kalbos naujienas, aptarti problemas, dalintis gerąja patirtimi tokio paties pavadinimo straipsnių leidinyje. 

  Skirtingai nei ketvirtojoje konferencijoje, kurioje aš skaičiau pranešimą Dvikalbystės problemos mokant sutrikusios klausos vaikus, šioje konferencijoje daug pranešimų pristatė mokytojai ir net mokiniai.

  Šiemetiniame savo pranešime apžvelgiau neprigirdinčiųjų daromas klaidas, šių klaidų priežastis ir pateikiau patarimų bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams, ugdantiems integruotus sutrikusios klausos vaikus. Faktą, kad mano pranešimas „Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką“ įtrauktas į plenarinį posėdį, palaikiau nesusipratimu, tačiau prieš konferenciją priėjusi pasisveikinti mano buvusi dėstytoja prof. dr. Dž. Maskuliūnienė prasitarė, kad po pirmojo mano pranešimo jie suprato, jog nieko nežino apie klausos negalią turinčius žmones, todėl aš privalau kalbėti ne atskiros sekcijos klausytojams, o visiems konferencijos dalyviams. Nors jaudulio buvo dvigubai daugiau, tačiau vėliau tokiu organizatorių sprendimu labai džiaugiausi, nes išanalizavusi programą, galėjau vaikščioti iš sekcijos į sekciją, praleisdama man neaktualius pranešimus ir klausydama tų, kurie domino.

 Prof. Kazimieras Župerka kalbėjo, kad kalbą išmokti nėra sunku, tačiau pagauti jos dvasią pasiseka ne kiekvienam. Pasak jo, kalbos dvasios iškėlimas padėtų kovoti prieš lietuvių kalbos pralaimėjimą anglų kalbai. Po kalbos dvasios Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanė Raimonda Tamoševičienė kalbėjo apie lietuvių kalbos… purvą. Pranešėja neslėpė nusivylimo ir nuostabos pastebėjusi, kad jos studentai paskaitų metu konspektuoja angliškai, nes taip, pasak jų, yra lengviau ir greičiau. Dabartinė karta, R. Tamoševičienės žodžiais, pakenčia lietuvių kalbą, tačiau nuolat kartoja, kad gilintis į ją nesiruošia, nes neketina likti Lietuvoje. Baigdama pasisakymą pranešėja padovanojo savo buvusiam dėstytojui, prof. K. Župerkai, melioną dėkodama už suteiktas žinias ir sakydama, kad mūsų kalba panaši į jos turimą vaisių – iš viršaus kieta ir sunki, o viduje be galo saldi ir turinti daug sėklyčių, kurias nuolat sodindami neleisime išnykti lietuvių kalbai.

  Viena iš dviejų konferencijos iniciatorių dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė priminė, kaip svarbu žinoti žodynuose esančius ženklus ir simbolius, kad nepatektume į keblias situacijas, kaip nutiko vienos Šiaulių rajono kavinės savininkams, pavadinusiems savo įstaigą „Smakų smakas“.  Pasirodo, jie kreipėsi į lietuvių kalbos mokytoją, kuri pasakė, jog toks žodis yra lietuvių kalbos žodyne, todėl vartoti galima. Tačiau mokytoja nepastebėjo, kad prie šio žodžio žodyne yra net du sutartiniai ženklai, perspėjantys, kad šis žodis yra nevartotinas.

  Įdomus buvo  Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės dr. Vaidos Buivydienės pranešimas apie XX a. pirmosios pusės ugdymo programas ir vadovėlius. O literatūros ir literatūros didaktikos sekcijoje dar kartą pasidžiaugiau savo dėstytojos prof. dr. Dž. Maskuliūnienės pasakojimu apie vaikų skatinimą skaityti nuo Mažvydo laikų iki dabar, apie vaikų literatūros ir lietuviško rašto atsiradimo ryšius, apie šiuolaikinę literatūrą vaikams ir paaugliams.

  Nemažai idėjų parsivežiau išklausiusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės pranešimo „Biblioteka ir skaitymo idėjos tarp skaitmeninių džiunglių“. Patiko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių pamąstymai apie popierinių ir skaitmeninių knygų įtaką šiuolaikiniam jaunuoliui, apie renginius, skirtus skaitymo skatinimui. O Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojos Ingridos Samulionienės idėją vesti skaitymo valandėles parke ir „Akropolio“ prekybos centre pabandysiu įtraukti į savo pamokas.

  Lietuvių kalbos ir didaktikos sekcijoje pavyko išklausyti pastabų apie Lietuvių kalbos mokymo(si) priemonių komplekte „Pupa“ I–IV klasei rastas logines, gramatines ir skyrybos klaidas. Su nekantrumu laukiau Lietuvių kalbos instituto darbuotojų pranešimų, apžvelgiančių mokinių kalbos pokyčius, daromas klaidas. Dar viena  Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinė pristatė tyrimą apie tarmių išlikimą bendraamžių kalboje ir pasidalino panevėžiškių tarme kalbančios savo močiutės kalbos aruodais.

  Pranešimai baigėsi, tačiau mokslininkų, pedagogų ir mokinių pašnekesiai truko dar gerą pusvalandį – kalbėjome apie gimtosios kalbos, visos ugdymo sistemos, užsienio kalbų veržimosi į lietuvių kalbą problemas, kurios, tikiuosi, bus išsamiau aptartos septintojoje konferencijoje.

Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Valentino diena, Įvairūs

VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!

Tiesa tokia, kad mokiniai Valentino dienos laukia su nekantrumu, jauduliu ir dideliu noru. Kol vieni sako, kad tai iš sirdele-150x149užjūrių atkeliavusi menkavertė šventė, kol prekybininkai naudojasi proga padidinti pelną perkamų širdelės formos lipdukų ir meškučių sąskaita, mokyklose mokytojai pasinaudoja mokinių entuziazmu ir į ugdymo veiklas įtraukia raudonas, purpurines, vyšnines ar rausvas širdeles, kurias galima spalvinti, dėlioti, skaičiuoti ir, žinoma, DOVANOTI!

Montesori metodikos gerbėjams siūlomas visas puslapis idėjų.

Lavindami smulkiąją motoriką galima pagaminti mielų ir žaismingų širdžiųširdelių ir širdužių.

Pasinaudokite galimybe įtvirtinti antonimų temą. Beje, šis būdas tiks ir sinonimų, ir žodžių junginių, ir žodžių darybos mokymui.

Primygtinai siūlau susipažinti su širdeliu mozaika.

Pridedu ir mano labai mėgstamą galvosūkį Sudoku.

Vaikams turėtų patikti spalvinti įmantrią širdį, o vyresnieji ar net suaugusieji tikrai neatsispirs spalvinimo terapijai ir mielai nuspalvins meilės medį ar širdelių vitražą. Ši širdelė tiks anglų kalbos pamokoms.

Daugiau Valentino dienos idėjų rasite čia:

SMAGI IR NAUDINGA VALENTINO DIENOS VEIKLA

UŽDUOTYS MAŽIESIEMS VALENTINO DIENOS GERBĖJAMS  

JEI NEDRĮSTATE PARODYTI SAVO JAUSMŲ, MEILĘ GALIMA IŠREIKŠTI IR TOKIU BŪDU 

VALENTINO DIENA SU CRAYOLA

Paskelbta Metodinės priemonės, Įvairūs

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA „MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMO(SI) POREIKIŲ, SOCIALINĖS-EMOCINĖS GEROVĖS UŽTIKRINIMAS INDIVIDUALIZUOTO UGDYMO PROCESE“

     Naujus metus Klaipėdos „Medeinės“ mokykla pradėjo solidžiai – sausio 5 d. šalies ir užsienio specialistai susirinkomedeine_logo į mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje buvo dalijamasi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, individualizuoto ugdymo teorinėmis įžvalgomis, naujausiais tyrimų rezultatais, ugdytojų patirtimi.
Didžiausias dėmesys konferencijoje buvo skiriamas socialinės-emocinės gerovės užtikrinimui kitokiam vaikui, kuris, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, yra mokyklos pridėtinė vertė, nes jis skatina mokytojus nuolat mokytis, tobulinti ir atnaujinti kompetencijas, taikyti netradicinius ugdymo metodus, ieškoti naujų lavinimo būdų.
Svečiai iš Liepojos specialiosios internatinės mokyklos pristatė individualaus ir integruoto darbo su mokiniais, turinčiais nežymų ir vidutinį intelekto sutrikimą, ypatumais, pademonstravo komandinio darbo privalumus, apžvelgė specialiųjų mokymo priemonių, skirtų komunikacijos lavinimui, teigiamas savybes ir trūkumus. Beje, konferencijoje dominavo pranešimai būtent komunikacijos lavinimo temomis. Tai rodo, kad šis klausimas šiuo metu yra ypač aktualus specialiųjų poreikių vaikų ugdyme.
Konferencijos dalyviai dalijosi žiniomis apie augmentinę ir alternatyviąją komunikaciją; pristatė kalbos lavinimo ir žodyno turtinimo priemonę „Žodžių lietus“; pademonstravo socialinių istorijų naudą ne tik ugdant vaikus, bet ir koreguojant jų elgesį, padedant atsikratyti įvairių baimių, mokant reikšti emocijas; supažindino su kaniterapija, ergoterapija, muzikos ir piešimo terapijomis; pristatė „Pojūčių pasaulio“, dienos centro „Kelias kartu“ veiklas; suteikė galimybę virtualiai dalyvauti gydomosios mankštos, projektinių veiklų, individualizuotų užduočių ir mokymo priemonių kūrimo užsiėmimuose.
Konferencijos moderatorė Ulijana Petraitienė, pristatinėdama arba apibendrindama pranešimus, visos konferencijos metu profesionaliai teikė informaciją apie jos vadovaujamoje Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje teikiamas paslaugas, veiklas ir naujoves.
Pertraukų metu vykę stendinių pranešimų pristatymai vaizdžiai supažindino su palankių edukacinių aplinkų kūrimo individualizuoto ugdymo procese pavyzdžiais.
Mano pranešimo tikslas buvo supažindinti konferencijos dalyvius su nemokamais IKT įrankiais bei programomis ir pademonstruoti, kaip galima sukurti vizualiai panašias, tačiau siekiančias skirtingų tikslų, įgyvendinančias skirtingus uždavinius ir mažinančias neįgaliųjų socialinę atskirtį užduotis. Konferencijos dalyviams pristačiau 4 IKT įrankius, padedančius individualizuoti ugdymo procesą.
     Pirmasis įrankis – Maze Maker (Labirinto sudarytojas). Vieni labirintus mėgsta, kiti jų nekenčia dėl sudėtingumo. Žinodama labirintų naudą smulkiosios motorikos, mąstymo lavinimui, gebėjimų orientuotis erdvėje ugdymui, juos dažnai įtraukiu į mokomąją veiklą, nes naudojantis šiuo įrankiu galima pagaminti skirtingus labirintus. Todėl mano mokiniai perskaitę pasaką, pavyzdžiui, apie nedorą lapę, užgrobusią kiškio namelį, mielai padės ilgaausiui pereiti labirintą ir saugiai grįžti į namus, kadangi jiems nereikės nuryti nuoskaudos patekus į neįveikiamo labirinto aklavietę.
Antrasis įrankis – Word Search Puzzle (Žodžių išbraukymo galvosūkis). Juo parengtos užduotys padeda plėsti žodyną, lavinti kalbą, atmintį, pastabumą. Naudojantis šiuo įrankiu taip pat galima parengti vizualiai vienodas įvairaus sudėtingumo užduotis.
Viena mėgstamiausių mano programų Word Clouds (Žodžių debesys). Jų yra labai daug, paprastesnių nei mano pristatoma, tačiau aš skaidrėse demonstruojamą programą renkuosi dėl figūrų ir paveikslėlių įvairovės. Kitos programos siūlo kelias tradicines geometrines figūras, širdelę, eglutę, automobilį ir pan. Šioje programoje yra labai didelis spalvotų ir nespalvotų paveikslėlių ir simbolių pasirinkimas, o jei vis dėlto nerandu nieko tinkamo, programa leidžia įsikelti savo paveikslėlį.
Ketvirtoji mano pristatyta IKT programa – Edpuzzle (Edukacinė dėlionė). Nukopijavau ir į skaidres įkėliau titulinį puslapį, kuris sako, kad Edpuzzle yra lengviausias kelias sudominti mokinius pasitelkiant video filmus. Ši programa leidžia įkelti bet kokius filmus, juos karpyti, ištrinti garsą, įkelti savo komentarus balsu ir kurti apklausas. Skaidrėse demonstruoju du apklausos būdus: pirmasis skirtas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kada reikia pasirinkti teisingą atsakymo variantą, antroje nuotraukoje esantis klausimas prašo mokinių įrašyti atsakymus patiems. Jei vaikams sunku kartu dirbti klasėje, užduotį galima atlikti namuose. Programos privalumas – galimybė mokytojui matyti prisijungusių mokinių skaičių, atliktų užduočių rezultatus.
Norisi tikėtis, kad konferencijos dalyviams mano pasisakymas suteikė naujų žinių ir paskatins papildyti pamokas šiomis programomis parengtomis užduotimis.

Paskelbta Autizmas, Metodinės priemonės, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“

Klaipėdos Litorinos mokykla kartu su Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutu (Maskva) 2016  m. lapkričio 2–4 dienomis kviečia į tarptautinį seminarą „PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“

SUSIPAŽINKITE SU SEMINARO PROGRAMA!

Seminaro temos:

2016-11-02 „Pagalba autistiškam vaikui“

2016-11-03 „Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“

2016-11-04 „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“

Seminaro kaina: 30 € (viena diena + pažymėjimas),

                          50 € (dvi dienos + pažymėjimas),

                         75 € (trys dienos + pažymėjimas).

Renginio vieta – Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, Smiltelės g.22-1, Klaipėda

Seminaro kalba: lietuvių, rusų. 

Seminare galės dalyvauti tik iš anksto užsiregistravę klausytojai. Registracija vyks iki 2016 m. spalio 21 d. Vietų skaičius ribotas!

Registruokitės čia! 

Už seminarą gali mokėti įstaigos (išrašomos sąskaitos). Jei už seminarą mokama savo lėšomis, galima mokestį iš anksto pervesti į banko sąskaitą,  mokėjimo paskirtyje nurodant tikslų seminaro dienų skaičių arba apmokėti grynaisiais atvykus į renginį.

Duomenys apmokėjimui – UAB „PROSPERITUS”, įmonės kodas 301151570, A/s LT537300010103532537, AB Swedbank.

Įstaigų rekvizitus (sąskaitoms) siųsti el. paštu: diana.saveikiene@ipr.lt

Informacija tel.: Diana Saveikienė 8 670 19125

Apie seminaro lektorius:

Lapkričio 2 d. psichologijos mokslų daktarė, vyriausioji mokslinė bendradarbė JELENA BAENSKAJA skaitys pranešimą „Pagalba autistiškam vaikui“. Seminaro dalyviai susipažins su klinikine-psichologine vaikų autizmo charakteristika; sužinos apie šio fenomeno klinikinių ir psichologinių-pedagoginių tyrimų rezultatus Rusijoje; išgirs, kaip keitėsi supratimas apie pagalbos formų būtinumą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams; turės galimybę susipažinti su Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų sukurtais bendrais korekciniais metodais ir specifinėmis pagalbos priemonėmis, taikomomis skirtingoms šio sindromo formoms.

Lapkričio 3 d. klausytojams bus pristatytas Korekcinės pedagogikos instituto portalas. Pedagogikos mokslų kandidatas ILJA KUKUŠKIN supažindins su jo ištekliais ir virtualia biblioteka, kuriais galės naudotis ne tik Lietuvos specialieji pedagogai, bet ir tėvai, auginantys specialiųjų poreikių vaikus, juos ugdantys bendrojo ugdymo įstaigų pedagogai. Seminarą tęs Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė OLGA KUKUŠKINA. Pranešime„Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui lektorė pristatys skaitmenines priemones, padedančias lavinti vaikų, turinčių intelekto, klausos ir kalbos sutrikimų, socialinę, komunikacinę, pažinimo kompetencijas, suvokimo klausa, sakytinės ir rašytinės kalbos, skaitymo, matematinio raštingumo ir kt. įgūdžius. Pedagogikos mokslų daktarei padės mokslinė bendradarbė MARIJA CHAIDARPAŠYČ, prisidėjusi kuriant skaitmeninę priemonę „Laiko juosta“ ir atlikusi tyrimą, leidusį suvokti šios priemonės naudą specialiųjų poreikių vaikų lavinimui(si).

Lapkričio 4 d. psichologijos mokslų daktarė  JELENA GONČIAROVA pranešime „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ apžvelgs specialiųjų poreikių vaikų skaitymo įgūdžius; patars, kaip atpažinti mokinio skaitymo sunkumus; pasidalins darbo šioje srityje patirtimi; pateiks konkrečių darbo metodų ir priemonių.

KVIETIMAS