Paskelbta “GhostBusters”, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Projektai, Įvairūs

“UPDATE YOUR HISTORY AND CULTURE” („ATNAUJINTI SAVO ISTORIJĄ IR KULTŪRĄ“)

     Birželio 26–28 dienomis Rygoje (Latvijos respublika) vyko eTwinning programos profesinio tobulinimo seminaras “Update your history and culture” („Atnaujinti savo istoriją ir kultūrą“). Pavadinime esantis veiksmažodis atliko savo funkciją: atnaujinau ne tik istorines žinias, bet ir metodinių žinių bagažą ir savo kontaktų su kitų šalių atstovais sąrašą.

     2018 metai Europoje paskelbti kultūros paveldo metais, tad šis seminaras buvo skirtas įvairių šalių kultūrai ir istorijai. Dėstydama lietuvių kalbą nuolat susiduriu su mokinių kultūros ir istorijos žinių spragomis. Neįtikėtina, tačiau penktokai apie savo kraštą žino daugiau nei vyresniųjų klasių mokiniai, kadangi pradinėse klasėse jie daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir žinios būna dar neišblėsusios. Sudominti XXI amžiaus skaitmeninę kartą senove dvelkiančiu palikimu nėra labai lengva, tad seminaro organizatoriai pasiūlė keletą naujų metodų, galinčių atkreipti vaikų dėmesį ne tik į savo krašto, bet ir į viso pasaulio istorinį ir kultūrinį palikimą.

     Kadangi renginio programa leido dalyvauti tik dviejose iš penkių siūlomų veiklų, pasirinkau 3D pilių statymo (“Build amazing 3D castles and models”) ir istorijos kūrimo komiksais (“Create your own history comic book”) užsiėmimus.

     Pirmasis seminaras pareikalavo daug kantrybės ir gerų modeliavimo įgūdžių. Lektorius Edgars Bajaruns supažindino su nemokamomis kompiuterinėmis programomis, leidžiančiomis sukurti 3D modelius. Pirmoji modeliavimo pažintis įvyko dirbant su programa Tinkercad. Pasirodo, tai ne tik pastatų modeliavimo programa. Ja kuriami trimačiai kompiuteriniai modeliai, kuriuos galima atsispausdinti 3D spausdintuvu. Čia mano entuziazmas ir atslūgo, kadangi tokie spausdintuvai eilinei nedidelei mokyklai yra didžiulė prabanga. Nepaisant to, lektorius papasakojo, kad modeliavimo programa ne tik paįvairina istorijos ir literatūros pamokas, objektų stumdymas trimatėje erdvėje lavina dėmesį, smulkiąją motoriką, padeda orientuotis erdvėje, ugdo kūrybiškumą ir skaitmeninį raštingumą. Tad būtinai išbandysiu šią programą pamokose, kadangi ji leis ne tik įvairiais aspektais supažindinti mokinius su literatūros epochomis, bet ir sukurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, tinkančias pagal įvairias programas besimokantiems mokiniams. Pavyzdžiui, kol vieni vaikai modeliuos Hamleto pilį, pagal individualias programas besimokantys mokiniai galės kurti Danijos karalių dinastijos regalijas: skeptrą, žiedą ar karūną, nes tuo pasirūpins programoje Tinkercad esanti figūrų, charakterių ir jungiamųjų detalių galerija.

     Registruodamasi į komiksų knygos kūrimo seminarą net neabejojau, kad susipažinsiu su vienu iš daugelio komiksų kūrimo įrankių, todėl labai nustebau pamačiusi ant stalų popieriaus lapus, flomasterius, pieštukus, drožtukus ir trintukus. Charizmatiškas lektorius Bruno Bahs pademonstravo pieštuko galimybes kuriant fantastiškas istorijas. Buvo metas, kada piešimo metodas karaliavo beveik visose disciplinose. Šiandieninė karta nenoriai ima į rankas pieštukus, nes ji geriau įvaldžiusi kompiuterines piešimo programas. Tačiau net neabejoju, kad Bruno pamokos sužavės visus mano mokinius, nes aš jiems parodysiu, kaip vienu ar dviem pieštuko brūkštelėjimais galima pakeisti visą istoriją. Kas galėjo pagalvoti, kad visiškai piešti nemokantis žmogus (kalbu apie save), per tris valandas sugebės išmokti perteikti emocijas, kvapus, judesius ir net temperatūros pokyčius! Komiksų kūrimo metodas ypač dėkingas skaitmeninei kartai, nes išvaduoja juos nuo didelės apimties rašytinės informacijos, kuri dažnai blaško vaikų dėmesį, trukdo pastebėti teksto esmę, svarbiausius faktus. Pateikę komiksą vietoj teksto santraukos, konspekto ar schemos, mokytojas sudomins net ir sunkiai dėmesį sukaupiančius vaikus, kadangi žaismingi komiksų herojai ir trumpi jų komentarai – vienas iš greičiausių būdų perteikti norimą informaciją. 

     Pilių modeliavimas, komiksų kūrimas sužadino vaizduotę, todėl Lietuvių komandojeetwinlogo gimė naujo eTwinning projekto idėja. Kiekviename mieste galima rasti pilių, senų pastatų, užmirštų griuvėsių, o kur slypi nežinomybė, ten atsiranda ir vaiduokliai. Naujasis projektas suteiks jo dalyviams galimybę atnaujinti savo miesto ar šalies istorijas apie vaiduoklius ir, pasidalinus jomis su projekto partneriais, sudėti į elektroninę komiksų knygą. Tikiuosi, kad būsimoje knygoje pasirodys ne tik kompiuterinėmis komiksų kūrimo programomis sukurti, bet ir mokytojo iš Latvijos pamokų dėka atsiradę piešti herojai. Pasiskolinę projektui pavadinimą iš populiarios fanstastinės veiksmo komedijos “GhostBusters” („Vaiduoklių medžiotojai“), skatinsime vaikus:

  • pristatant žymiausią savo miesto (šalies) vaiduoklį ir su juo susijusią legendą, domėtis savo krašto istorija ir kultūra;
  • perteikiant vaiduoklio pasakojimą komiksais, gilinti anglų kalbos ir istorijos žinias;
  • mokantis kurti elektroninę knygą, ugdytis kūrybines ir skaitmenines kompetencijas.

     Mokytojai projekto metu turės galimybę išbandyti seminaro metu pristatytus metodus, integruoti juos į ugdymą, o taip pat pasisemti praktinės patirties iš kitų projekte dalyvaujančių mokytojų.

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, UPC, Įvairūs

VASAROS KURSAI LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYTOJAMS

     Artėjant vasaros kursų “Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ pradžiai vis dažniau pagaudavau save galvojant: „Reikėjo gi man ten lįsti.“ Užsitęsę mokslo metai, ataskaitos, renginiai, dailės terapijos baigiamieji užsiėmimai, darbas su leidykla, artėjantis remontas klasėje… Kas gi galėjo padaryti tokią kvailystę? Kažkas padarė. Bet padarė tas, kuris neužsiregistravo į pirmuosius UPC vasaros kursus lituanistams, vykusius Palangoje. Nors 7 val. pusryčiais prasidėdavusios dienos baigdavosi tik 21 val. vakaro, patirti įspūdžiai ir sukauptos naujos žinios atsipirko su kaupu. Tuo labiau, kad kiekviena diena pateikdavo siurprizų.

     Kažkada ieškodama įdomesnio sveikinimo Mokytojų dienos proga radau poetės Elenos Karnauskaitės eilėraštį „Imperatyvai“. Pirmąją vasaros kursų dieną pradėjo būtent ši poetė. Sėdėjau, klausiausi jos skaitomų eilių ir netikėtai išgirdau: „Imperatyvai!“ Net krūptelėjau iš malonaus nustebimo ir dar atidžiau pradėjau klausytis man negirdėtų eilių, kurių ne viena priminė čia ir dabar tekančius mūsų gyvenimus. Poetė landžiojo ne tik po sielos labirintus, bet eilėmis pasakojo apie kasdienius rūpesčius, nesibaigiančius darbus, ir net apie mano katę, paliktą vieną namuose, ji padeklamavo 😉 

     O po to nėrėme į meninio skaitymo kompozicijas, kurios baigėsi vėlyvą vakarą ant Birutės kalno.

     Antroji diena buvo skirta Nidai ir maloniems susitikimams su Tomu Manu, su, atrodo, tokiu pažįstamu Klaipėdos kraštu, kuris mokytojo, kultūrininko, eseisto Vytauto Toleikio akimis atsivėrė nematytu kampu, leidusiu prisiliesti prie antrąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusių lietuvininkų giesmynų, su neįprastai šviesios miesto bažnyčios tokiu pat šviesiu jos klebonu Rimvydu Adomavičiumi, bendravusiu su mumis ir eilėmis, ir dainomis. Ne giesmėmis, o dainomis, kurių vienos žodžius, beveik visiems išspaudusius ašarą, parašė jis pats. Su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, parodžiusiu, ne tik Raudų sieną, Teisuolių alėją, į didelius luitus sumūrytus sudaužytų žydų antkapių likučius, bet ir sinagogoje akylai saugomas svarbiausias knygas – toras. Aš net neįsivaizdavau, kad jos taip atrodo!

     Trečioji kursų diena suteikė galimybę kartu su Nida Poderiene ir dr. Zita Nauckūnaite pasigilinti į Delfi kartos skaitytojų, nebeturinčių gilaus, atidaus skaitymo įgūdžių, ugdymo ypatumus, susipažinti su mokymo turinio naujovėmis, išbandyti naujas kūrybiškumą skatinančias mokymo ir mokymosi strategijas lietuvių kalbos pamokose.

     Ir nors prie jūros nubėgti taip ir nesuspėjau, visiškai to nesigailėjau, nes pažintis su lietuvių kalbos mokytojais iš kitų miestų, dalijimasis patirtimi, ilgi pokalbiai ir smagūs pajuokavimai ištrynė iš atminties pirmojo sakinio šventvagišką mintį 🙂    

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija, Įvairūs

DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME

Šiandien pradedu naują rubriką – Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme.akvarele palete (150x128)

Buvo metas, kada į informaciją apie dailės terapiją nekreipiau jokio dėmesio, nes, kaip jau ne kartą minėjau, visiškai nemoku piešti. Kad tai nesusiję su piešimo gabumais, sužinojau įsitraukusi į Baltarusijos psichologės Jelenos Belinskajos vedamus mokymus. Mokymų metu pasinėriau į savęs pažinimo seansus, išbandžiau daug dailės terapijos metodų, skirtų ne tik gydymui, savianalizei, tyrimui, bet ir mokymui(si).

Naujoji rubrika pildysis iš lėto, kadangi piešinys turi be galo didelę galią, su kuria nejuokaujama. Tai supratau kaukių terapijos užsiėmimuose. Norėdami pasinaudoti mano patirtimi, gerai pagalvokite, ko jūs sieksite, ką norėsite išsiaiškinti, ar sugebėsite perskaityti tai, ką vaikai stengiasi jums pasakyti. Trūkstamų žinių galite rasti internetinėje erdvėje, psichologinėje literatūroje. Prireikus pagalbos, drąsiai kreipkitės į mane. Nors nesu psichologė, tačiau šiais metais ta kryptimi labai daug dirbau ir nemažai pasiekiau.  

O dabar pristatau pirmąjį dailės terapijos metodą – koliažą ant kūno „Dvi mano pusės“, skirtą pasiekimų įsivertinimui.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Vadovavimas klasei, Įvairūs

KAS NETILPO Į REPORTAŽĄ APIE TREČIĄJĮ KŪRYBINĮ-PAŽINTINĮ KONKURSĄ „JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“

     Emocijoms nurimus, įspūdžiams susigulėjus, keistai tuštumai atsiradus, norisi vėllogo 1 mintimis sugrįžti į pusmetį trukusius kūrybinius darbus.

     Kurdama trečiojo konkurso užduotis likau ištikima renginio idėjai ir formatui, tad dalyviams vėl teko sulaukti interneto kanalais atkeliavusios užduoties ir pradėti nuotykių kelionę, kuri šiais metais buvo pakankamai ilga. Tačiau, priešingai nei praėjusiais metais, nesulaukėme jokių nepasitenkinimo komentarų, kadangi visi žinojo, jog šis konkursas dedikuojamas sportui. Taigi pasirinkę keturis labiausiai mūsų miestą garsinusius objektus, nukėlėme konkurso dalyvius į senovės baltų ir Antikos mitus, kadangi uostamiesčio sporto klubai vieningai pasirinko dievų ar su jais susijusių daiktų pavadinimus. Kokius? Iššifruokite užduotis ir sužinosite.

1 užduotis

2 užduotis

3 užduotis

4 užduotis

     Jeigu patiko pirmųjų dviejų konkursų idėjos, į klasės, grupės, komandos ar šeimos renginius drąsiai įtraukite ir trečiojo konkurso temą. Dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais aplankydami keturis uostamiesčio sporto klubus, atgaivinsite ir sielą, ir kūną, nes nieko nėra maloniau už bendravimą su artimais žmonėmis.

     Jei mano žodžiais dar abejojate, pasižiūrėkite nuotaikingą filmuką, kuriame slapta kamera užfiksuotos nesuvaidintos emocijos, džiaugsmas ir azartas 😀 

     Plačiau apie konkursą skaitykite portale Vakarų ekspresas.

     Pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą galima Klaipėdos Litorinos mokyklos Facebook puslapyje.

Daugiau skaitykite:

JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM

JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM 2

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, Terapija, Įvairūs

PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

     Būdama lietuvių kalbos mokytoja nuo pasakų niekada labai nenutolau, jas mėgstu irPelenės kurpaitė su dideliu entuziazmu perduodu pasakų išmintį vaikams. Negana to, net dvejus metus vedžiojau savo mokinius po stebuklingą pasakų pasaulį tarptautiniuose eTwinning projektuose „Kelionė į pasaką“ ir „Antroji kelionė į pasaką“. Pasakos dominuoja ir mano kurtose kūrybinio-pažintinio konkurso „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“ užduotyse.

     Tačiau norint papasakoti, ką patyriau Pasakų terapijos mokymuose, kaip ir Šecherezadai reikėtų ne vienos dienos ir nakties. Atėjusi su tikslu išsiaiškinti terapinės pasakos ypatumus, nejučia buvau įtraukta į savęs pažinimo užsiėmimus, atvėrusius akis ir, labai tikiuosi, vartus į tą pasaulį, kuris veda dar nežinia kur, bet jau aišku, kokiu tikslu. Belieka giliai įkvėpti ir, nuspyrus kasdienines šlepetes, pagaliau pasimatuoti Pelenės krištolinę kurpaitę…

     Penkis mėnesius trukę užsiėmimai ne tik atvėrė akis, bet ir suteikė bendravimo džiaugsmą su nuostabiais žmonėmis, kartu su manimi ėjusiais kartais ir erškėčiuotu keliu, tačiau visada supratingai ištiesiantys servetėlę ašaroms nusišluostyti, išklausantys, padedantys išnarplioti gyvenimo mazgus ir su begaline fantazija kartu išeinantys iš realaus pasaulio į pasakiškąjį…

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Tai įdomu, Vadovavimas klasei, Įvairūs

„JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“ 2

Sunku paaiškinti, kas nutiko, kad toks šaunus konkursas, patekęs net į Klaipėdos – 2017logo 1 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.

Laimė, visagalis internetas išsaugojo įdomiausias konkurso akimirkas ir pasakojimą apie tai, kaip jaunieji klaipėdiečiai vykdė miesto mero misiją 🙂 

Dalinuosi konkurso užduotimis, kad visi norintys bet kada galėtų pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir pakartoti Prūsijos karalienės Luizės paieškas:

I užduotis su atsakymu

II užduotis su atsakymu

III užduotis su atsakymu

IV užduotis su atsakymu

V užduotis su atsakymu

Pirmojo konkurso užduotis, pasakojimą ir vaizdo medžiagą rasite čia.