Paskelbta “GhostBusters”, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Projektai, Įvairūs

“UPDATE YOUR HISTORY AND CULTURE” („ATNAUJINTI SAVO ISTORIJĄ IR KULTŪRĄ“)

     Birželio 26–28 dienomis Rygoje (Latvijos respublika) vyko eTwinning programos profesinio tobulinimo seminaras “Update your history and culture” („Atnaujinti savo istoriją ir kultūrą“). Pavadinime esantis veiksmažodis atliko savo funkciją: atnaujinau ne tik istorines žinias, bet ir metodinių žinių bagažą ir savo kontaktų su kitų šalių atstovais sąrašą.

     2018 metai Europoje paskelbti kultūros paveldo metais, tad šis seminaras buvo skirtas įvairių šalių kultūrai ir istorijai. Dėstydama lietuvių kalbą nuolat susiduriu su mokinių kultūros ir istorijos žinių spragomis. Neįtikėtina, tačiau penktokai apie savo kraštą žino daugiau nei vyresniųjų klasių mokiniai, kadangi pradinėse klasėse jie daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir žinios būna dar neišblėsusios. Sudominti XXI amžiaus skaitmeninę kartą senove dvelkiančiu palikimu nėra labai lengva, tad seminaro organizatoriai pasiūlė keletą naujų metodų, galinčių atkreipti vaikų dėmesį ne tik į savo krašto, bet ir į viso pasaulio istorinį ir kultūrinį palikimą.

     Kadangi renginio programa leido dalyvauti tik dviejose iš penkių siūlomų veiklų, pasirinkau 3D pilių statymo (“Build amazing 3D castles and models”) ir istorijos kūrimo komiksais (“Create your own history comic book”) užsiėmimus.

     Pirmasis seminaras pareikalavo daug kantrybės ir gerų modeliavimo įgūdžių. Lektorius Edgars Bajaruns supažindino su nemokamomis kompiuterinėmis programomis, leidžiančiomis sukurti 3D modelius. Pirmoji modeliavimo pažintis įvyko dirbant su programa Tinkercad. Pasirodo, tai ne tik pastatų modeliavimo programa. Ja kuriami trimačiai kompiuteriniai modeliai, kuriuos galima atsispausdinti 3D spausdintuvu. Čia mano entuziazmas ir atslūgo, kadangi tokie spausdintuvai eilinei nedidelei mokyklai yra didžiulė prabanga. Nepaisant to, lektorius papasakojo, kad modeliavimo programa ne tik paįvairina istorijos ir literatūros pamokas, objektų stumdymas trimatėje erdvėje lavina dėmesį, smulkiąją motoriką, padeda orientuotis erdvėje, ugdo kūrybiškumą ir skaitmeninį raštingumą. Tad būtinai išbandysiu šią programą pamokose, kadangi ji leis ne tik įvairiais aspektais supažindinti mokinius su literatūros epochomis, bet ir sukurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, tinkančias pagal įvairias programas besimokantiems mokiniams. Pavyzdžiui, kol vieni vaikai modeliuos Hamleto pilį, pagal individualias programas besimokantys mokiniai galės kurti Danijos karalių dinastijos regalijas: skeptrą, žiedą ar karūną, nes tuo pasirūpins programoje Tinkercad esanti figūrų, charakterių ir jungiamųjų detalių galerija.

     Registruodamasi į komiksų knygos kūrimo seminarą net neabejojau, kad susipažinsiu su vienu iš daugelio komiksų kūrimo įrankių, todėl labai nustebau pamačiusi ant stalų popieriaus lapus, flomasterius, pieštukus, drožtukus ir trintukus. Charizmatiškas lektorius Bruno Bahs pademonstravo pieštuko galimybes kuriant fantastiškas istorijas. Buvo metas, kada piešimo metodas karaliavo beveik visose disciplinose. Šiandieninė karta nenoriai ima į rankas pieštukus, nes ji geriau įvaldžiusi kompiuterines piešimo programas. Tačiau net neabejoju, kad Bruno pamokos sužavės visus mano mokinius, nes aš jiems parodysiu, kaip vienu ar dviem pieštuko brūkštelėjimais galima pakeisti visą istoriją. Kas galėjo pagalvoti, kad visiškai piešti nemokantis žmogus (kalbu apie save), per tris valandas sugebės išmokti perteikti emocijas, kvapus, judesius ir net temperatūros pokyčius! Komiksų kūrimo metodas ypač dėkingas skaitmeninei kartai, nes išvaduoja juos nuo didelės apimties rašytinės informacijos, kuri dažnai blaško vaikų dėmesį, trukdo pastebėti teksto esmę, svarbiausius faktus. Pateikę komiksą vietoj teksto santraukos, konspekto ar schemos, mokytojas sudomins net ir sunkiai dėmesį sukaupiančius vaikus, kadangi žaismingi komiksų herojai ir trumpi jų komentarai – vienas iš greičiausių būdų perteikti norimą informaciją. 

     Pilių modeliavimas, komiksų kūrimas sužadino vaizduotę, todėl Lietuvių komandojeetwinlogo gimė naujo eTwinning projekto idėja. Kiekviename mieste galima rasti pilių, senų pastatų, užmirštų griuvėsių, o kur slypi nežinomybė, ten atsiranda ir vaiduokliai. Naujasis projektas suteiks jo dalyviams galimybę atnaujinti savo miesto ar šalies istorijas apie vaiduoklius ir, pasidalinus jomis su projekto partneriais, sudėti į elektroninę komiksų knygą. Tikiuosi, kad būsimoje knygoje pasirodys ne tik kompiuterinėmis komiksų kūrimo programomis sukurti, bet ir mokytojo iš Latvijos pamokų dėka atsiradę piešti herojai. Pasiskolinę projektui pavadinimą iš populiarios fanstastinės veiksmo komedijos “GhostBusters” („Vaiduoklių medžiotojai“), skatinsime vaikus:

  • pristatant žymiausią savo miesto (šalies) vaiduoklį ir su juo susijusią legendą, domėtis savo krašto istorija ir kultūra;
  • perteikiant vaiduoklio pasakojimą komiksais, gilinti anglų kalbos ir istorijos žinias;
  • mokantis kurti elektroninę knygą, ugdytis kūrybines ir skaitmenines kompetencijas.

     Mokytojai projekto metu turės galimybę išbandyti seminaro metu pristatytus metodus, integruoti juos į ugdymą, o taip pat pasisemti praktinės patirties iš kitų projekte dalyvaujančių mokytojų.

 

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS

     Tie, kas ugdo sutrikusios klausos vaikus, žino, kaip sunku jiems suvokti perkeltinėsSmulkioji tautosaka prasmės tekstus.

    Didžioji dalis smulkiosios tautosakos žanrų savyje turi užkoduotą žinutę, kurią dėl ypatingo kalbos vystymosi ir kitų raidos problemų mano mokiniai labai sunkiai perskaito. Pavyzdžiui, iliustruodami mįslę Ant kojytės  – kepurytė, vaikai piešdavo žmogaus koją ir savo kepurę 🙂 Tokie piešiniai tikrai nepadėdavo susiformuoti grybo vaizdiniui, todėl smulkiosios tautsakos žanrų įtvirtinimui pasitelkusi IT ir žaidimo metodus, sukūriau smagią pamoką, padėjusią priartėti prie liaudies kūrybos vaikams, besimokantiems pagal skirtingas programas. 

     Pasikvieskite į savo klasę linksmuolį Dainių ir žaisdami su juo prisiminkite liaudies išmintį, parungtyniaukite spėdami mįsles, išlaisvinkite vaikų kūrybiškumą vaizduojant palyginimų veikėjus.

Pamoka „Smulkiosios tautosakos žanrų įtvirtinimas“

Smulkiosios tautosakos žanrai. Kortelės

Užduočių kortelės

Vertinimo rezultatai

Žaidimas „Gyvūnai“

Daugiau idėjų pamokoms rasite:

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
Pamoka „Dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių vartojimas“
Pamoka „Kartojame daiktavardį“
Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms

 

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Vadovavimas klasei, Įvairūs

KAS NETILPO Į REPORTAŽĄ APIE TREČIĄJĮ KŪRYBINĮ-PAŽINTINĮ KONKURSĄ „JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“

     Emocijoms nurimus, įspūdžiams susigulėjus, keistai tuštumai atsiradus, norisi vėllogo 1 mintimis sugrįžti į pusmetį trukusius kūrybinius darbus.

     Kurdama trečiojo konkurso užduotis likau ištikima renginio idėjai ir formatui, tad dalyviams vėl teko sulaukti interneto kanalais atkeliavusios užduoties ir pradėti nuotykių kelionę, kuri šiais metais buvo pakankamai ilga. Tačiau, priešingai nei praėjusiais metais, nesulaukėme jokių nepasitenkinimo komentarų, kadangi visi žinojo, jog šis konkursas dedikuojamas sportui. Taigi pasirinkę keturis labiausiai mūsų miestą garsinusius objektus, nukėlėme konkurso dalyvius į senovės baltų ir Antikos mitus, kadangi uostamiesčio sporto klubai vieningai pasirinko dievų ar su jais susijusių daiktų pavadinimus. Kokius? Iššifruokite užduotis ir sužinosite.

1 užduotis

2 užduotis

3 užduotis

4 užduotis

     Jeigu patiko pirmųjų dviejų konkursų idėjos, į klasės, grupės, komandos ar šeimos renginius drąsiai įtraukite ir trečiojo konkurso temą. Dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais aplankydami keturis uostamiesčio sporto klubus, atgaivinsite ir sielą, ir kūną, nes nieko nėra maloniau už bendravimą su artimais žmonėmis.

     Jei mano žodžiais dar abejojate, pasižiūrėkite nuotaikingą filmuką, kuriame slapta kamera užfiksuotos nesuvaidintos emocijos, džiaugsmas ir azartas 😀 

     Plačiau apie konkursą skaitykite portale Vakarų ekspresas.

     Pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą galima Klaipėdos Litorinos mokyklos Facebook puslapyje.

Daugiau skaitykite:

JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM

JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM 2

 

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

GEDIMINO LAIŠKŲ ĮKVĖPTI

     Jei turėčiau aiškiaregystės dovaną, būčiau iš vaikystės išsaugojusi ne tik prisiminimą 20171221_170725apie pašto siuntinius, bet ir tą banderolės (mažo paketo) antspaudą, kuriuo pašto darbuotoja, patepusi surišimo vietą įkaitintu  rudos spalvos laku ir įgudusiu judesiu uždėdama ant jo pašto spaudą, pažymėdavo išsiuntimo vietą. Greitai sukietėjantis lakas atlikdavo dvigubą funkciją – jis neleisdavo atsirišti paketo virvutei 🙂 

     Su devintokais studijuodami kunigaikščio Gedimino laiškus, stebėjomės jo diplomatijos išmanymu, žavėjomės valdovo rūpesčiu nuolat kryžiuočių puolama ir niokojama Lietuva ir jos žmonėmis, noru pritraukti į ją kuo daugiau gyventojų, galinčių sustiprinti šalį ekonomiškai. Aptarę kunigaikščio siūlomas lengvatas būsimiems naujakuriams, susimąstėme, ką mes galėtume pasiūlyti senokai Lietuvą palikusiems ir vis tebepaliekantiems lietuviams. Kas paskatintų grįžti mūsų emigrantus, kuo galėtume pritraukti kitų šalių gyventojus?

     Savo pamąstymus mokiniai surašė laiškuose, iš kurių nusprendėme sukurti vieną bendrą. Pradžia buvo tradicinė – įsijautę mokiniai žadėjo dvigubai pakelti algas, padovanoti kiekvienai šeimai po namą pajūry… Paklausus, kaip jie tai padarytų, sekė atsakymai, kad siųstų prašymą Lietuvos Respublikos Seimo nariams, atsisakymo atveju streikuotų. Aistroms nuslūgus, vaikai suprato, kad Seimo nariai algų nepakels, pajūrio naujomis statybomis niokoti neleis statybų inspektoriai, Žaliųjų sąjūdžio atstovai ir kitos organizacijos.

     Galų gale buvo sukurtas kitas laiškas – kreipimasis į emigrantus su prašymu grįžti ir konkrečiais įrodymais, kas padėtų Lietuvai neišnykti iš pasaulio žemėlapio. Džiaugiuosi savo mokinių mintimis ir noru padėti savo šaliai, todėl šios kilnios idėjos buvo patvirtintos vaškiniu antspaudu, pagamintu iš šiuolaikinės žvakės ir… močiutės indaujoje rastų krištolinių indų. Svarbus raštas buvo saugiai padėtas, tad būsimi Klaipėdos Litorinos mokyklos mokiniai galės skaityti ne tik Gedimino, bet ir čia besimokiusiųjų laiškus. 

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

PAKALBĖKIME APIE… NOSIS!

     Mokydama vaikus būdvardžių, dažniausiai pasitelkiu aprašymo metodą. Žmonių veidai – viena iš temų, padedanti mokyti vaikus vartoti kalboje būdvardžius, kaityti juos, derinti su daiktavardžiais.

     Pastebėjusi, kad Vytauto Račicko tekste „Riesta nosis“ vaikams sunku įsivaizduoti su meškerės kabliuku lyginamą mergaitės nosį, sukūriau šešėlių žaidimą, kurio metu mokiniai ne tik „matavo“ žaidimo herojams įvairias nosis, bet ir mokėsi jas pavadinti, palyginti su aplinkoje esančiais daiktais. Vaikų pastabumas nustebino: riesta nosis buvo panaši į klasės kampe stovinčio mano „budinčio“ skėčio kotą, smaila nosis buvo lyginama su Vyčio kardu, nepraslydo pro akis ir už lango esantis sniego kalnelis, patekęs į bukos nosies apibūdinimo lentelę 😀 Vėliau kiekvienas galėjo nusipiešti savo veido profilį ir sužinoti, koks apibūdinimas tinka jo nosiai.

     Matydama vaikų susidomėjimą, ištraukiau jau užmirštą žaidimą „Pakvaišusi  šeimynėlė“, leidusį sukurti įvairių nuotaikų personažus ir juos kartu su klasės draugais aprašyti. O namuose mokiniams pasiūliau aprašyti žurnaluose rastų nuotraukų herojus. Šiuos aprašymus galima papildyti klausimais apie žmonių charakterius, pasiūlyti atspėti, kuo užsiima nuotraukos veikėjas, sugalvoti jam vardą, nustatyti amžių, aptarti pomėgius ir pan.

     Šis trumpas pamokos aprašymas iliustruoja mano šių mokslo metų bandymą suderinti skaitomą tekstą su gramatika ir kalbos ugdymu. Ir anksčiau teksto suvokimo užduotis papildydavau gramatinėmis ar kalbos ugdymo užduotimis, tokiu pat principu vadovavausi rengdama vadovėlį „Sintaksė ir skyryba“, kartu su kolegėmis kurdama lietuvių kalbos mokymo priemonių komplektą 8 klasei, tačiau tai būdavo fragmentiški bandymai. Šiais metais kiekvienas literatūros kūrinys nepastebimai įsilieja į gramatikos ir sintaksės temas, o su tekstu susijusios užduotys, žaidimai, kuriamos situacijos, problemų sprendimai ne tik suteikia galimybę išsamiau išnagrinėti kūrinį, bet ir padeda ugdyti kritinį vaikų mąstymą.

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, Terapija, Įvairūs

PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

     Būdama lietuvių kalbos mokytoja nuo pasakų niekada labai nenutolau, jas mėgstu irPelenės kurpaitė su dideliu entuziazmu perduodu pasakų išmintį vaikams. Negana to, net dvejus metus vedžiojau savo mokinius po stebuklingą pasakų pasaulį tarptautiniuose eTwinning projektuose „Kelionė į pasaką“ ir „Antroji kelionė į pasaką“. Pasakos dominuoja ir mano kurtose kūrybinio-pažintinio konkurso „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“ užduotyse.

     Tačiau norint papasakoti, ką patyriau Pasakų terapijos mokymuose, kaip ir Šecherezadai reikėtų ne vienos dienos ir nakties. Atėjusi su tikslu išsiaiškinti terapinės pasakos ypatumus, nejučia buvau įtraukta į savęs pažinimo užsiėmimus, atvėrusius akis ir, labai tikiuosi, vartus į tą pasaulį, kuris veda dar nežinia kur, bet jau aišku, kokiu tikslu. Belieka giliai įkvėpti ir, nuspyrus kasdienines šlepetes, pagaliau pasimatuoti Pelenės krištolinę kurpaitę…

     Penkis mėnesius trukę užsiėmimai ne tik atvėrė akis, bet ir suteikė bendravimo džiaugsmą su nuostabiais žmonėmis, kartu su manimi ėjusiais kartais ir erškėčiuotu keliu, tačiau visada supratingai ištiesiantys servetėlę ašaroms nusišluostyti, išklausantys, padedantys išnarplioti gyvenimo mazgus ir su begaline fantazija kartu išeinantys iš realaus pasaulio į pasakiškąjį…