Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos

GRAIKŲ MITAS „DIEVŲ KILMĖ“

     Esu labai dėkinga devintokams, išpainiojusiems ir sutvarkiusiems klaidžią graikų dievų kilmės istoriją, perskaitytą 9 klasės J. Levickienės ir M. Pošiūtės-Žebelienės „Literatūros vadovėlyje“ (psl. 42). Idėja sukurti mito „Dievų kilmė“ plakatą kilo prieš dvejus metus, supratus, kad be schemos vaikai klaidžios kaip labirintuose, kuriuos taip mėgo statyti įvairių graikų mitų herojai.

     Ši priemonė ne tik pagelbės ateinančioms devintoms klasėms, ji pasitarnavo ir šiemetiniams mokiniams sutelkdama juos bendram darbui, kurio rezultatas – žaismingas, šiuolaikiškas ir tuo pačiu labai informatyvus plakatas.

Apie mano klasės stendus, vaizdinę medžiagą, skirtą pamokoms, klasės valandėlėms, įvairioms šventėms, renginiams ir akcijoms skaitykite įraše „ĮTRAUKIANTYS STENDAI“.

 

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

     Detektyvinę temą savo pamokose naudoju jau seniai. Tačiau tik šiais metais oficialiai įteisinome slaptųjų agentų klubą, veikiantį už lietuvių kalbos kabineto durų. Kam viso to reikėjo? Žinoma, kad vaikams, kuriems pats neįdomiausias pamokos momentas prasideda tada, kai mokytojas paprašo atsakyti į klausimus. Pabandykite pasiūlyti vaikams išsiaiškinti, ištirti ir pateikti įrodymus pamokoje nagrinėjamu klausimu. Patikėkite, tai tikrai efektinga! Iš pradžių mano mokiniai į tokius pasiūlymus žiūrėjo kreivai, nes nesuprato, kam to reikia, tačiau pradėjus jų tyrimo rezultatus pritaikyti praktikoje, pajuto, kad būti detektyvais gana įdomu.

     Tačiau tik ne šiandien, kai susieję savo įtarimus su šiandienine situacija Lietuvoje, suvokėme, jog Žilviną išdavusios Drebulės likimas panašus į Matuko tragediją. Beje, mano mokiniai apie ją nebuvo girdėję ir labai nustebo, kad prieš vykstant į netradicinėje erdvėje vyksiančią pamoką, paprašiau jų pasidomėti apie tai.

     Tačiau pradėkime viską nuo pradžių. Lietingą spalio 11 rytą devintokai išvyko į Palangą. Važiavo jie turėdami labai rimtą užduotį – ištirti pirmąją savo bylą. Tam reikėjo apsilankyti net dviejų nusikaltimų vietoje, išsiaiškinti Jūratės ir Žilvino nužudimo motyvus, įvardinti nusikaltimo vykdytojus ir išsiaiškinti, ar buvo jie nubausti. Palanga jaunuosius agentus pasitiko ne tik lietumi. Lyg kažką nujausdami, miesto gyventojai ir svečiai (jei jų dar yra), nekėlė kojos iš namų, todėl Basanavičiaus gatve ėjome tik mes – bylos tyrėjai.

     Pirmoji buvo apžiūrėta Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Vasarą ją plaunantis fontano vanduo buvo išleistas, taip suteikdamas agentams progą kuo atidžiau viską ištirti. Tyrimas ilgai neužtruko ir į jūrų valdovės gyvybę pasikėsinęs asmuo buvo nustatytas. Apkaltinę Perkūną Jūratės nužudimu, jo bausmės klausimą vaikai iš karto atmetė – juk Dievas pats mus teisia ir baudžia, o ne mes jį. Tačiau pateikus keletą užuominų apie mylėtos deivės praradimą, devintokai suprato, kad Perkūnas pats sau įvykdė bausmės nuosprendį.

     Gintaro muziejuje mokiniams reikėjo rasti įrodymų apie gintaro kilmę. Šalia mokslinio teksto jie rado ne tik skaitytą sakmę, bet ir mitą apie Dzeuso nubaustą dievaitį Fajetoną, kurio motinos ir seserų ašaros virto gintarais. Vis dėlto vaikai pasirinko mokslinį paaiškinimą, nes muziejaus ekspozicija nepaliko jokių abejonių.  

     Suradę Eglės ir žalčio skulptūrą, slaptieji agentai ėmėsi antrosios bylos dalies. Aptardami Žilvino mirties priežastį mokiniai teisingai suprato, kad jis gyvybę prarado dėl savo kitoniškumo. Tai leido į pamoką įtraukti patyčių temą. Vaikams pasidarė nejauku suvokus, kad ir jų tarpe kitoniškumas ne visada yra privalumas.

     Tačiau sunkiausia buvo išaiškinti žmogžudystės kaltininkus, kadangi pasakos pabaigoje yra atvirai apkaltinama ir prakeikiama mažoji Drebulė. Atrodo, tuo bylą galėjome ir užbaigti, tačiau kalbėdami apie aukščiau minėto vaiko tragediją, supratome, jog maža mergytė buvo nekalta. Pasakos analizavimo metu mokiniams reikėjo išsiaiškinti Drebulės amžių. Remdamiesi tekstu ir vaikų skaičiumi šeimoje, devintokai tvirtai nusprendė, kad jauniausiam Eglės vaikui tėvo žūties išvakarėse buvo ketveri. Tiek pat buvo žiauriai nukankintam Matukui. Mažojo berniuko istorija pakreipė mano mokinių mintis kita linkme. Jie suprato, kad Eglės brolių išgąsdintas vaikas buvo apkaltintas be kaltės, todėl šiandien, ieškodami Palangos parke Eglės bei jos medžiais paverstų vaikų ir radę silpnutę, virpančią iš baimės ir nerandančią paguodos drebulėlę, mokiniai suvokė mūsų šalyje vykstančių nusikaltimų prieš vaikus beprasmiškumą ir baisumą.

„JŪRATĖ IR KASTYTIS“, „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba

PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE

     Atsivertę sutrikusios klausos mokiniams skirtą literatūros vadovėlį, devintokai mintimis nusikėlė į pagonybės laikus, kad išsiaiškintų, kuo skiriasi mitologinės ir etimologinės sakmės. Atsakymus atrasti padėjo ne tik vadovėlio tekstas, bet ir pagonių garbinti dievai, jaukiai susibūrę prie švento aukuro Baltų mitologijos parke.

     Senąsias Baltų kultūros vertybes atskleidžiantį parką, įsikūrusį Kretingos raj., Sausdravų km.,  žino ne kiekvienas. Prieš ketvertą metų apie jį paklausta Šiaulių universiteto etimologijos dėstytojo Nerijaus Brazausko ir aš nustebusi gūžtelėjau pečiais, todėl dabar laikau savo pareiga atvežti vaikus į šventovę, kurioje galima susipažinti, apžiūrėti ir net pajusti Baltų dievų buvimą.

     Eidami verpstės forma išsidėsčiusiais pažintiniais takais devintokai turėjo surasti nurodytus dievus, prisiminti savo tautos papročius ir tuo pačiu pakartoti žodžių darybą. Studijuodami parko žemėlapį, mokiniai aplankė visus ratus, sprendė užkoduotas užduotis. Vaikams padėjo ne tik sukauptos žinios, juos globojo net ir oras, kadangi lietus prisiminė, jog jam reikia lyti mums jau beeinant iš velnių ir vėlių buveinės, išgąsdinusios Gabiją nejaukiai tyvuliuojančiu juodo vandens tvenkiniu. Beje, Gabija nesugebėjo rasti savo deivės, nors ugnies ir namų taku praėjome ne vieną kartą, todėl pasiūliau jai pagalbos ieškoti deivės Lados glėbyje. Kokį norą sugalvojo mergaitė, nežinau, tačiau mačiau, kad pasivaikščiojimas Baltų takais nuvijo nepasitenkinimą dėl neatskleistos ugnies deivės paslapties.   

     O susitikimas su dievu Ragučiu išblaškė paskutines abejones, nes linksmasis aludarių globėjas pakvietė vaikus pasisukti savo statinaitėse. Atrodo, kad miške slėpėsi ir grybautojų globėjas, kadangi į parką mus vežęs vairuotojas prisirinko kibiriuką baravykų ir kazlėkų 🙂 

 

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji

LAIŠKAS MOKINIAMS

Mieli mokiniai, pažiūrėjusi į kalendorių supratau, kad pamiršote mokslo metų pabaigoje duotą pažadą – rašyti man apie vasaros atostogų malonumus, džiaugsmus ir kitus užsiėmimus. Žadėjote papasakoti ir apie skaitomas knygas.

– Ech, kas gi vasarą užsiima tokiais darbais, – sakysite atėję į pirmąsias lietuvių kalbos pamokas.

O gal vis dėlto pabandykime?! Kviečiu jus visus į konkursą. Išspręskite kryžiažodį apie mokykloje skaitytas pasakas. Jei kurio klausimo nežinosite, paieškokite atsakymų knygų lentynose. Pirmieji trys teisingai atlikę užduotį rugsėjo mėnesį bus apdovanoti!

Atsakymus siųskite man facebook asmenine žinute, kad kiti nenusirašinėtų 😉

Gražiausios pasakos  

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

MIRACLES AROUND US / STEBUKLAI APLINK MUS

     Who said that miracles happen only in fairy-tales? It is not true, they happen in real a9d7cfd6life too. Here is one of them! It is true that the fairy-tales played a huge part in the realisation of the Project. The same fairy-tales that the participants of the eTwinning projects “Trip to fairy-tale” and “Second trip to fairy-tale” are encouraging you to read.

     Children were so involved in reading, illustrating and making movies that the project that was planned to be completed in June did not stop. And despite the start of the summer holiday, reading of said fairy-tales has been carried over to various camps which brings joy to teachers that have been trying and using various techniques to encourage the pupils to read, as well as allowing the children to understand that miracles are possible outside of fairy-tales as well.

     We would like to invite you to take a look at the final result of the project – the second electronic fairy tales’ book and visit the page, where you will find the movies that pupils have created according to the stories they read.

The first e-book is available here

*************************************************************************************

     Kas sakė, kad stebuklai vyksta tik pasakose? Netiesa, jų būna ir realiame gyvenime. Štai vienas jų! Tiesa, jam įvykti padėjo būtent pasakos, kurias jau dvejus metus skaityti siūlo eTwinning projektų „Kelionė į pasaką“ ir „Antroji kelionė į pasaką“ projekto dalyviai. Vaikai taip įsitraukė į skaitymą, perskaitytų kūrinių iliustravimą ir ekranizavimą, kad birželio mėnesį turėjęs pasibaigti projektas niekaip nesustoja. Ir visai nesvarbu, kad prasidėjo vasaros atostogos – pasakų skaitymas persikėlė į vaikų stovyklas džiugindamas mokytojus, kurie įvairiais metodais ir būdais siekė sudominti mokinius skaitymu, ir leisdamas vaikams pajusti, jog stebuklai įmanomi ne tik pasakose.

     Kviečiame pavartyti galutinį projekto rezultatą – antrąją elektroninę pasakų knygą ir apsilankyti puslapyje, kuriame patalpinti pagal skaitytas pasakas mokinių sukurti filmai.

Pirmąją el.knygą rasite čia.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

ĮTRAUKIANTYS STENDAI

   Pagaliau atsirado laisvo laiko papasakoti apie klasės stendus, kurie gana dažnai tampa mokytojo vizitine kortele. Kadangi gamta neapdovanojo manes gebėjimu piešti, tenka verstis per galvą, kad klasės sienos būtų įdomios, naudingos ir informatyvios. Kažkuriame reportaže rašiau, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius stendus, kurie sudomintų mokinius, kviestų prieiti ir atlikti kokias nors užduotis arba paaiškintų taisyklę, padėtų išsikapstyti iš kalbos ar literatūros labirintų. Taip mano klasėje atsirado stendai su dėžutėmis, iš kurių mokiniai gali pasiimti reikiamą sinonimą, išspręsti muzikinę epigramą, atlikti adventines užduotis.

Muzikinio stendo tekstas

   Kalbos pažinimui sukūriau spalvingą stendą, kuriame kabantys apskritimai vaizdžiai demonstruoja vientisinio ir sudėtinio sakinio sandarą; jaunajai kartai neįprasto telefono ragelis moko nustatyti veiksmažodžių asmenuotes; spalvingas ratas primena, kiek mes turime lietuvių kalbos dalių ir kokias šiuo metu mokomės.

Asmenuočių telefonas

   Rudenį stende atsiranda Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis, kurį mes su vaikais vadiname mažąja enciklopedija, nes į jį ką tik mokyklą baigę mano auklėtiniai per literatūros pamokas sudėjo pačią svarbiausią informaciją, apibūdinančią visus penkis mūsų krašto regionus, išskiriančią jų skirtumus, pabrėžiančią kiekvieno jų savitumą.

     2017 metais stendų kolekciją papildė devintokų stendas, skirtas graikų dievų atsiradimo mitui (NAUJA!).    

     Klasės stendas taip pat pas mus kitoks. Prieš dvejus metus jame kabėjo pačių vaikų sukurti maži autoportretai ir neįprastas klasės draugas – Moksladraugis. Šiais mokslo metais vaikai buvo pamaloninti jų mėgstamo socialinio tinklapio facebook imitacija. O šalia jo puikuojasi ratas su rodykle, padedantis slopinti kilusius konfliktus, nesutarimus ar pykčio proveržius.

   Rudeniui, mokslo metų pradžiai idėjų ieškokite: RUDENS LAIŠKAI ir KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI.

   Rugsėjo pirmąją į mano klasę įžengs nauji penktokėliai, todėl labai norisi sutikti juos išskirtinai papuoštomis sienomis. Būčiau dėkinga, sulaukusi iš jūsų, mieli skaitytojai, neįprastų idėjų ir dar nematytų stendų pavyzdžių. Gerai žinau, kad jūsų kūrybingumui nėra ribų, todėl kviečiu dalintis savo sėkmingais, mokinius sužavėjusiais darbais.