Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

     Detektyvinę temą savo pamokose naudoju jau seniai. Tačiau tik šiais metais oficialiai įteisinome slaptųjų agentų klubą, veikiantį už lietuvių kalbos kabineto durų. Kam viso to reikėjo? Žinoma, kad vaikams, kuriems pats neįdomiausias pamokos momentas prasideda tada, kai mokytojas paprašo atsakyti į klausimus. Pabandykite pasiūlyti vaikams išsiaiškinti, ištirti ir pateikti įrodymus pamokoje nagrinėjamu klausimu. Patikėkite, tai tikrai efektinga! Iš pradžių mano mokiniai į tokius pasiūlymus žiūrėjo kreivai, nes nesuprato, kam to reikia, tačiau pradėjus jų tyrimo rezultatus pritaikyti praktikoje, pajuto, kad būti detektyvais gana įdomu.

     Tačiau tik ne šiandien, kai susieję savo įtarimus su šiandienine situacija Lietuvoje, suvokėme, jog Žilviną išdavusios Drebulės likimas panašus į Matuko tragediją. Beje, mano mokiniai apie ją nebuvo girdėję ir labai nustebo, kad prieš vykstant į netradicinėje erdvėje vyksiančią pamoką, paprašiau jų pasidomėti apie tai.

     Tačiau pradėkime viską nuo pradžių. Lietingą spalio 11 rytą devintokai išvyko į Palangą. Važiavo jie turėdami labai rimtą užduotį – ištirti pirmąją savo bylą. Tam reikėjo apsilankyti net dviejų nusikaltimų vietoje, išsiaiškinti Jūratės ir Žilvino nužudimo motyvus, įvardinti nusikaltimo vykdytojus ir išsiaiškinti, ar buvo jie nubausti. Palanga jaunuosius agentus pasitiko ne tik lietumi. Lyg kažką nujausdami, miesto gyventojai ir svečiai (jei jų dar yra), nekėlė kojos iš namų, todėl Basanavičiaus gatve ėjome tik mes – bylos tyrėjai.

     Pirmoji buvo apžiūrėta Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Vasarą ją plaunantis fontano vanduo buvo išleistas, taip suteikdamas agentams progą kuo atidžiau viską ištirti. Tyrimas ilgai neužtruko ir į jūrų valdovės gyvybę pasikėsinęs asmuo buvo nustatytas. Apkaltinę Perkūną Jūratės nužudimu, jo bausmės klausimą vaikai iš karto atmetė – juk Dievas pats mus teisia ir baudžia, o ne mes jį. Tačiau pateikus keletą užuominų apie mylėtos deivės praradimą, devintokai suprato, kad Perkūnas pats sau įvykdė bausmės nuosprendį.

     Gintaro muziejuje mokiniams reikėjo rasti įrodymų apie gintaro kilmę. Šalia mokslinio teksto jie rado ne tik skaitytą sakmę, bet ir mitą apie Dzeuso nubaustą dievaitį Fajetoną, kurio motinos ir seserų ašaros virto gintarais. Vis dėlto vaikai pasirinko mokslinį paaiškinimą, nes muziejaus ekspozicija nepaliko jokių abejonių.  

     Suradę Eglės ir žalčio skulptūrą, slaptieji agentai ėmėsi antrosios bylos dalies. Aptardami Žilvino mirties priežastį mokiniai teisingai suprato, kad jis gyvybę prarado dėl savo kitoniškumo. Tai leido į pamoką įtraukti patyčių temą. Vaikams pasidarė nejauku suvokus, kad ir jų tarpe kitoniškumas ne visada yra privalumas.

     Tačiau sunkiausia buvo išaiškinti žmogžudystės kaltininkus, kadangi pasakos pabaigoje yra atvirai apkaltinama ir prakeikiama mažoji Drebulė. Atrodo, tuo bylą galėjome ir užbaigti, tačiau kalbėdami apie aukščiau minėto vaiko tragediją, supratome, jog maža mergytė buvo nekalta. Pasakos analizavimo metu mokiniams reikėjo išsiaiškinti Drebulės amžių. Remdamiesi tekstu ir vaikų skaičiumi šeimoje, devintokai tvirtai nusprendė, kad jauniausiam Eglės vaikui tėvo žūties išvakarėse buvo ketveri. Tiek pat buvo žiauriai nukankintam Matukui. Mažojo berniuko istorija pakreipė mano mokinių mintis kita linkme. Jie suprato, kad Eglės brolių išgąsdintas vaikas buvo apkaltintas be kaltės, todėl šiandien, ieškodami Palangos parke Eglės bei jos medžiais paverstų vaikų ir radę silpnutę, virpančią iš baimės ir nerandančią paguodos drebulėlę, mokiniai suvokė mūsų šalyje vykstančių nusikaltimų prieš vaikus beprasmiškumą ir baisumą.

„JŪRATĖ IR KASTYTIS“, „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“

Paskelbta Būdvardis, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba, Įvairūs

ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  

     Neatsimenu, kada ir kodėl pradėjau rinkti Vilkyškių Juodojo katino produkcijos kamštelius. Gal paprasčiausiai buvo gaila išmesti tokius didelius spalvotus ir tvirtus dangtelius? Susikaupus nedidelei dangtelių krūvelei, kilo mintis pagaminti vaikams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų, žaidimą, padėsiantį išmokti gyvūnų ir paukščių pavadinimus. Iš pradžių galvojau pagaminti naminių gyvūnų ir paukščių loto, tačiau užsukus į paveikslėlių biblioteką https://www.123rf.com, prasidėjo visos mūsų planetos gyvūnijos kolekcijos kaupimas. Ir čia susidūriau su problema – kamštelių skaičius smarkiai atsiliko nuo sparčiai didėjančio faunos atstovų kiekio. Teko kreiptis į mokyklos bendruomenę. Visus metus klasėje ir mokytojų kambaryje kabantis skelbimas su prašymu neišmesti minėtos produkcijos kamštelių davė rezultatų ir metų pabaigoje savo kolegėms pristačiau žaidimą, kurį mintyse pavadinau be pabaigos,  nes jo turinys priklausys nuo kamštelių skaičiaus.

Šiuo metu siūlau keturis žaidimo variantus, tačiau esu įsitikinusi, kad kitais mokslo metais galėsiu pridėti dar du, nes mintyse kirba noras papildyti turimas gyvūnų korteles jų augintinių paveikslėliais. Naudinga būtų turėti ir tos paties rūšies gyvūnijos atstovų porinių, tačiau vizualiai skirtingų paveikslėlių, kad vaikams nesusiformuotų vienas vaizdinys, galintis suklaidinti juos. Juk gamtoje sutinkame margaspalvį ir neaiškios blankios spalvos drugelį, didelį pūkuotą ir beplaukį katiną, rudą ir juodą mešką, ryškiomis plunksnomis besipuikuojantį antiną ir šalia  kukliai besiglaudžiančią rudą antelę…

Žaidimas „Gyvūnai“

Šį žaidimą galima papildyti interaktyviu žaidimu „Gyvūnai“ , padedančiu įtvirtinti priesaginės žodžių darybos taisykles, supažindinančiu su laukiniais ir naminiais gyvūnais, jų kūnus dengiančiu kailiu, oda ir kt. audiniais. 

Kadangi piešti nemoku, paveikslėlius „pasiskolinau“ iš aukščiau minėtos paveikslėlių bibliotekos, todėl šis žaidimas gali būti naudojamas tik asmeniniais tikslais namuose, klasėje, darželio grupėje, logopedo, specialiojo pedagogo kabinete.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

ĮTRAUKIANTYS STENDAI

   Pagaliau atsirado laisvo laiko papasakoti apie klasės stendus, kurie gana dažnai tampa mokytojo vizitine kortele. Kadangi gamta neapdovanojo manes gebėjimu piešti, tenka verstis per galvą, kad klasės sienos būtų įdomios, naudingos ir informatyvios. Kažkuriame reportaže rašiau, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius stendus, kurie sudomintų mokinius, kviestų prieiti ir atlikti kokias nors užduotis arba paaiškintų taisyklę, padėtų išsikapstyti iš kalbos ar literatūros labirintų. Taip mano klasėje atsirado stendai su dėžutėmis, iš kurių mokiniai gali pasiimti reikiamą sinonimą, išspręsti muzikinę epigramą, atlikti adventines užduotis.

Muzikinio stendo tekstas

   Kalbos pažinimui sukūriau spalvingą stendą, kuriame kabantys apskritimai vaizdžiai demonstruoja vientisinio ir sudėtinio sakinio sandarą; jaunajai kartai neįprasto telefono ragelis moko nustatyti veiksmažodžių asmenuotes; spalvingas ratas primena, kiek mes turime lietuvių kalbos dalių ir kokias šiuo metu mokomės.

Asmenuočių telefonas

   Rudenį stende atsiranda Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis, kurį mes su vaikais vadiname mažąja enciklopedija, nes į jį ką tik mokyklą baigę mano auklėtiniai per literatūros pamokas sudėjo pačią svarbiausią informaciją, apibūdinančią visus penkis mūsų krašto regionus, išskiriančią jų skirtumus, pabrėžiančią kiekvieno jų savitumą.

   Klasės stendas taip pat pas mus kitoks. Prieš dvejus metus jame kabėjo pačių vaikų sukurti maži autoportretai ir neįprastas klasės draugas – Moksladraugis. Šiais mokslo metais vaikai buvo pamaloninti jų mėgstamo socialinio tinklapio facebook imitacija. O šalia jo puikuojasi ratas su rodykle, padedantis slopinti kilusius konfliktus, nesutarimus ar pykčio proveržius.

   Rudeniui, mokslo metų pradžiai idėjų ieškokite: RUDENS LAIŠKAI ir KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI.

   Rugsėjo pirmąją į mano klasę įžengs nauji penktokėliai, todėl labai norisi sutikti juos išskirtinai papuoštomis sienomis. Būčiau dėkinga, sulaukusi iš jūsų, mieli skaitytojai, neįprastų idėjų ir dar nematytų stendų pavyzdžių. Gerai žinau, kad jūsų kūrybingumui nėra ribų, todėl kviečiu dalintis savo sėkmingais, mokinius sužavėjusiais darbais.  

Paskelbta Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

KAIP PAAIŠKINTI MOKINIAMS, KAS YRA VIENASKAITINIAI IR DAUGISKAITINIAI DAIKTAVARDŽIAI?

     Dirbdama su klausos negalią turinčiais penktokėliais, patekau į sudėtingą situaciją – niekaip negalėjau paaiškinti vaikams, kad yra grupė daiktavardžių, neturinčių vienaskaitos arba daugiskaitos. Išbandžiau seną, gerai patikrintą metodą, demonstruodama, kad su viena žirklių puse neįmanoma kirpti, perplėšus per pusę kelnes, nesmagu bus pasirodyti draugams, ieškojome Lietuvos žemėlapyje antro miesto, turinčio tokį pat pavadinimą kaip mūsų uostamiestis, bet šiemetiniams penktokams tai nepadėjo.

     Šiandien į klasę atsinešiau tai, ką radau savo virtuvėje: medų, miltus, druską, cukrų, prigriebiau ir saldainių maišelį, įsimečiau vandens buteliuką. Žadėjau atsinešti ir aliejaus bei grietinės, bet nusprendžiau pakeisti juos gestais. Pamoką pradėjau pasiūlymu suskaičiuoti saldainius. Ant stalo buvo ir vienas, ir keturi, ir vienuolika saldainių. Visi kartu nusprendėme, kad skaičiuoti buvo lengva. Tada vaikų paprašiau suskaičiuoti miltus. Didelės penktokėlių akys dar padidėjo pamačiusios mano prašymą. Mažieji bandė skaičiuoti miltus, vėliau cukrų, druską, beje, prieš tai viską paragavę, tačiau suskaičiuoti nepavyko. Mediniais pagaliukais pakabinę medaus visi nusprendė, kad nepatiko, o po to pasakė, kad ir skaičiuoti nesisekė. Po to sekė vandens skaičiavimas. Vienas gudruolis pradėjo lašinti į delną lašiukus, tačiau tuoj buvo sustabdytas, pasakius, kad taip skaičiuoti negalima. Pamačiusi nustebusius vaikų veidus, nusivedžiau juos prie kriauklės ir parodžiau, kuo skiriasi iš čiaupo kapsintys lašai nuo stiklinaitėje esančio vandens.

     Pamokos pabaigoje mokiniai vieningai nusprendė, kad vienaskaitinių ir daugiskaitinių daiktavardžių suskaičiuoti neįmanoma. Dar kartą perskaičiavę saldainius, pasidalino juos ir smagiai suvalgė. Antradienį pasikviesiu išdykėles pelytes ir kartu patikrinsime, kaip suprato, nors yra labai neramu, nes jau išbandžiau viską, ką galėjau. O jei ir vėl reikės pradėti viską iš pradžių? Mieli kolegos, kaip jūs aiškinate šia temą? Suprantu, kad girdintiems vaikams lengviau ją suvokti, bet gal jūs turite kokių nors stebuklingų metodų, padedančių suprasti daiktavardžių kaitymo skaičiais vingrybes? Būčiau labai dėkinga, jei pasidalintumėte savo idėjomis.

Paskelbta fonetika, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Sintaksė ir skyryba

GERUMO KALENDORIUS

Šiandien prasidėjusį Adventą sutiksime kalendoriumi, įnešiančiu į vaikų širdis gerumo, supratingumo ir pakantumo.zaisliukas Advento kalendorius padės ir lietuvių kalbos mokytis. Pavyzdžiui, pirmoji kalendoriaus dėžutė papuošta snaige, kuri sufleruoja, kad mokiniai įtvirtins žinias apie priebalsių asimiliaciją. Šiandienos tema – žodžių snigti, dribti, čiuožti, šliuožti, žliugti ir kt. rašybos taisyklių įtvirtinimas. Vyresniųjų klasių mokiniai išsiaiškins snaigės savybes, vartodami būdvardžius, skaitvardžius besimokantieji „bandys“ jas suskaičiuoti :), o skyrybos skyrių šturmuojantys galvos apie žemę, nuklotą snaigėmis, kurios… .

Gruodžio antrosios dėžutė su sniego senio simboliu pakvies vaikus į kalbos ugdymo pamoką apie žiemą. Esu įsitikinusi, kad jie noriai palaikys idėją pasidalinti įspūdžiais apie baltą, šaltą ir šventėmis turtingą metų laiką.

Dėžutėse galima paslėpti pamokos temą, darbo užduotis, įsivertinimo simbolius.

Jeigu nesinori kalendoriaus susieti su mokomu dalyku, pasiūlykite mokiniams dėti į dėžutes tai, kas jiems svarbu, brangu ir miela. Tai gali būti linksma iliustracija, kortelė su nuoširdžiu palinkėjimu, slaptu noru ar svajone. Jaunesniųjų klasių mokiniams patiktų dėžutėse rasti saldainių, lipdukų, vyresniesiems į dėžutes galima įdėti kalėdinės loterijos bilietuką, žaidimo fantą ar kortelę, kurie bus reikalingi kalėdinio renginio metu.

Jei susidomėjote mano pasakojimu, kviečiu kasdien užsukti į šį puslapį, kuriame pristatysiu kiekvieną Advento kalendoriaus dėžutę su joje slypinčia idėja.

   Užbėgdama įvykiams už akių, pasakysiu, kad savaitgalio – gruodžio  3 ir 4 dienosdėžutės ragins mokinius pagaminti eglutę iš namuose ar gamtoje randamų medžiagų bei pakartoti balsių ir priebalsių rašybą atliekant užduotį, esančią Kalėdų senelio kepurėje.

Gruodžio 5 dieną mokinių pagamintos eglutės buvo aptartos iš visų pusių: penktokėliai ėmėsi žodžių darybos, vyresnieji lygino eglutes, vartodami būdvardžių laipsnius, dar kiti aiškinosi, kas privertė Eglę ištekėti už žalčio. Pagal individualias programas besimokantys vaikai spalvino eglutes ir aprašė jas pagal duotą planą. Smulkiąją motoriką mokiniai lavinosi varstydami eglutės žaisliukus ir verdami spalvingas girliandas.

Gruodžio 6 dieną ant dėžutės nutūpusi Kalėdų senelio kepurė vėl pakvietė į Detektyvų biurą. Reikės išsiaiškinti, kas tas nevidonas, išdrįsęs apvogti patį senelį! Pamokos aprašymą rasite čia.

Gruodžio 7 dieną senis besmegenis pakvies į savo dirbtuves, kuriose mokiniai plės žodyną spalvų, daržovių, figūrų, medžiagų pavadinimais. Liesdami įvairios tekstūros senius (sniego (pagal galimybes), plastilininius, vatinius, popierinius, plastikinius, stiklinius, medžiaginius…) ir dalindamiesi savo įspūdžiais, mokysis pasakoti, reikšti savo mintis, komentuoti draugų nuomones.

Gruodžio 8 dieną vėl visi pasiners į senovės baltų mistinius ženklus ir simbolius kirpdami snaiges, puošdami klasę ir mokyklą. Apie tai skaitykite čia.   

Gruodžio 9-oji – Kalėdų senelio kepurės diena. Tą dieną rašysime seneliui laišką, kuriame išliesime visas savo svajones. Tik nepagalvokite, kad mes tik prašyti mokame. Nieko panašaus! Pakartoję laiško rašymo taisykles, padėkosime už praėjusių metų dovanas, pasiteirausime, kaip senelis jaučiasi, ką veikė visus metus. Po to papasakosime apie save ir tik tada atsargiai pasiteirausime apie galimybę gauti išsvajotą dovaną. Kad Kalėdų seneliui būtų smagiau, laiškus iliustruosime, gaminsime vokus ir prisiminsime, kurioje vietoje rašomi adresato ir adresanto adresai.

Savaitgalį, gruodžio 10 ir 11 dienomis, mokiniai gaus nuorodas į nemokamas internetines svetaines, kur ras smagių žaidimų, padėsiančių puošti eglutes, kirpti snaiges. Pažiūrėkite, kokią snaigę iškirpau virtualiomis žirklėmis 😀

flake.jpg

Gruodžio 12 dieną pasiūlykite vaikams paimti interviu iš… sniego senio! Ruošdamiesi šiai veiklai mokiniai pakartos tiesioginės kalbos skyrybos taisykles, mokysis suformuluoti klausimus, atsakyti į juos įsijautus į sniego senio vaidmenį.

Ant gruodžio 13 dienos dėžutės nutūpusi trapi snaigė pasiūlys mokiniams gamtoje paieškoti daiktų, panašių į snaiges savo forma, raštais, medžiagos būviu. Raginimas išskirti įvairių daiktų panašumus ir skirtumus, skatins mokinius mąstyti, lavins jų kalbą, dėmesį ir vaizduotę. Mažieji gali apibūdinti rastus daiktus vienu-dviem žodžiais; vyresnieji – kurti būdvardžių grandinėles; skyrybos besimokantieji – kartoti sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyrybą, paaiškinant, kaip, kodėl, kuo įvardinti daiktai primena snaiges.   

Gruodžio 14 dieną siūlau organizuoti sniego senių žygį į mokyklą. Tegul mokiniai atsineša į klasę tai, kas susiję su žiemos žaidimų simboliu. Tai gali būti pasaka, piešinys, nuotrauka, suvenyras, lipdukas, pačių pagamintas darbelis, sniego gniūžtė ir pan. Jaunesniųjų klasių mokiniai, vardindami atsineštus daiktus, mokysis nurodyti kirčiuoto skeimens vietą žodyje; vyresnieji skaičiuos suneštus senius, mokydamiesi rašyti ir vartoti kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; patys vyriausi, apibūdindami kiekvieną žygio dalyvį, gilins skyrybos žinias.  

Gruodžio 15 dieną mokiniai gali skaityti tekstus apie egles, eglutes, eglytes… Suraskite kiekvieną amžiaus tarpsnį atitnkančių eilėraščių ir surenkite dailiojo skaitymo pamoką. Kad skaitymas vyktų sklandžiai, eilėraščius galima išmokti mintinai. Deklamavimą pasiūlykite lydėti įvairiais judesiais, tinkama mimika. Galima pažaisti su vienu eilėraščiu, pasiūlant jį skaityti keičiant emocijas ir nuotaikas. 

Gruodžio 16 dieną mano mokiniai, tikslai aprašydami įvairias kepures, padės nykštukams, elfams, Kalėdų seneliui ir kitiems jo komandos nariams surasti pamestas kepures ir kepuraites. Jei kepurių rasti nepavyks, pasiūlykite mokiniams sukurti skelbimą ir pakabinkite jį klasės stende. Taip pat galima parašyti SMS žinutę, pagalbos prašymą Facebook draugams. Ši veikla padės kurti taisyklingus tekstus, vartoti lietuviškus žodžius ir rašmenis, mokytis tiksliai ir nedaugžodžiaujant sukurti informacinį tekstą.    

Gruodžio 17 ir 18 dienomis pagal mūsų advento kalendorių vaikai turi dirbti su eglutėmis ir snaigėmis. Kad vaikai nepradėtų skųstis vis besikartojančiais simboliais, sugalvokite detektyvinę užduotį, kuri prašys surasti paslėptą daiktą. Mano mokiniai gaus iškirptus iš žurnalų tekstukus, kuriuose reikės surasti nurodytas raides arba žodžius ir iš jų sudėti sakinį. Iš sudėtų sakinių vaikai sužinos, kad gruodžio 19 dieną jiems reikės nusileisti į pirmą aukštą ir prie jame esančios eglutės rasti daiktą, kuris yra labai mažas ir lengvas. Šitas daiktas egzistuoja labai trumpai, nes yra greitai tirpstantis ir išgaruojantis. Sėkmingai atlikę užduotį mokiniai bus apdovanoti sniego senio emblemomis. Susibūrę į sniego senių klubą vaikai dalyvaus pokalbyje apie žiemą, jos požymius, paukščių, žvėrių ir žmonių veiklą, pakartos mėnesių pavadinimus, išvardins žiemos šventes, pasidalins savo nuomonėmis apie šį metų laiką.  

Daugiau gerumo idėjų.

Paskelbta Metodinės priemonės, Morfologija, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Žodžių daryba, Įvairūs

RUDENS LAIŠKAI

Pirmosioms rugsėjo pamokoms sukurti laiškai ant medžio lapų neilgai puošė klasės stendą. Šiandien jie jau nuskinti ir ištaisyti. Skaitydami linksmus eilėraštukus mokiniai rado nemažai klaidų, bet kažkodėl jiems labiau norėjosi taisyti tas vietas, kuriose nebuvo nei vienos klaidos. Manau, šiam reiškiniui tiks posakis „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“ 😀 Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – žaliai raudoni lapai išdavė, ką per vasarą pamiršo mano mokiniai, pasufleravo, kokioms temoms reikia skirti daugiau dėmesio, atkreipė mano dėmesį į skirtingo amžiaus vaikų pažintinių procesų ypatumus.

Nors aš rudens laiškus naudojau Rugsėjo 1-osios šventei, tačiau juos drąsiai galima skaityti ir vėliau, juk spalvą keičiantys ir krentantys lapai – vieni svarbiausių ateinančio rudens požymių!