Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Naujienos, Terapija

MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU

     Šiandien padariau įdomų atradimą – išsiaiškinau, kad nevalingas žmonių (dažnai dzennraizgymasnuobodžiaujančių arba bandančių „užmušti“ laiką) paišymas popieriuje, sąsiuvinių kampučiuose, užrašinėse ar konspektuose nėra niekuo nepasižymintis veiksmas, o tikslingas mediatyvus pasikartojančių raštų piešimas, turintis ir pavadinimą, ir jo autorius. Kalbu apie ZENTANGLE (dzenraizgymą), kurio autoriai – buvęs vienuolis Rick Roberts ir dailininkė-kaligrafė Maria Thomas.

     Tiesa, jų metodika skirta ne nuobodžiaujantiems pamokose mokiniams, ne bandantiems  kažkuo užsiimti per monotoniškas paskaitas studentams ar ilgai besitęsiančių susirinkimų dalyviams. Tai – dar vienas dailės terapijos metodas, padedantis atsipalaiduoti, sutelkti savo mintis ir pasinerti į meditacinius apmąstymus.

     Dzenraizgymas tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Šis metodas naudojamas ir psichologinių problemų turintiems žmonėms, ir kiekvienam iš mūsų, norinčiam:

  • atsipalaiduoti, sumažinti stresą;
  • mokytis kantrybės, susikaupimo;
  • pagerinti savijautą;
  • nepasiduoti gyvenimo netikėtumams;
  • lavintis vaizduotę, atskleisti savo kūrybiškumą;
  • pajusti pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi;
  • mėgautis įkvėpimo džiaugsmu.

     Kuriant dzenraizgymo raštą jokiu būdu negalima galvoti, ką tu nori nupiešti. Tegul mintys pačios vedžioja ranką popieriuje. Kad lengviau būtų susikaupti, naudojamas nedidelis popieriaus lapelis ir juodas flomasteris. Kurti galima savus raštus, kurie vėliau būna sujungiami, galima pasinaudoti ir profesionalų sukurtais šablonais:

  • Suzzane McNeil. Zentangle: DZENraizgymo džiaugsmas. Jūsų kelias į kūrybiškumą, susikaupimą ir gerą savijautą. Vilnius: Kitos knygos, 2014.
  • Zentangles
  • Dzenraizgymas pamokoje
  • 15 dzenraizgymo šablonų 

Daugiau panašių temų:

YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!

NAUJI POTYRIAI

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME

PIEŠIMO GALIA

PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS

PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

Paskelbta “GhostBusters”, eTwinning, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Projektai, Įvairūs

“UPDATE YOUR HISTORY AND CULTURE” („ATNAUJINTI SAVO ISTORIJĄ IR KULTŪRĄ“)

     Birželio 26–28 dienomis Rygoje (Latvijos respublika) vyko eTwinning programos profesinio tobulinimo seminaras “Update your history and culture” („Atnaujinti savo istoriją ir kultūrą“). Pavadinime esantis veiksmažodis atliko savo funkciją: atnaujinau ne tik istorines žinias, bet ir metodinių žinių bagažą ir savo kontaktų su kitų šalių atstovais sąrašą.

     2018 metai Europoje paskelbti kultūros paveldo metais, tad šis seminaras buvo skirtas įvairių šalių kultūrai ir istorijai. Dėstydama lietuvių kalbą nuolat susiduriu su mokinių kultūros ir istorijos žinių spragomis. Neįtikėtina, tačiau penktokai apie savo kraštą žino daugiau nei vyresniųjų klasių mokiniai, kadangi pradinėse klasėse jie daugiau mokosi apie gimtąjį kraštą ir žinios būna dar neišblėsusios. Sudominti XXI amžiaus skaitmeninę kartą senove dvelkiančiu palikimu nėra labai lengva, tad seminaro organizatoriai pasiūlė keletą naujų metodų, galinčių atkreipti vaikų dėmesį ne tik į savo krašto, bet ir į viso pasaulio istorinį ir kultūrinį palikimą.

     Kadangi renginio programa leido dalyvauti tik dviejose iš penkių siūlomų veiklų, pasirinkau 3D pilių statymo (“Build amazing 3D castles and models”) ir istorijos kūrimo komiksais (“Create your own history comic book”) užsiėmimus.

     Pirmasis seminaras pareikalavo daug kantrybės ir gerų modeliavimo įgūdžių. Lektorius Edgars Bajaruns supažindino su nemokamomis kompiuterinėmis programomis, leidžiančiomis sukurti 3D modelius. Pirmoji modeliavimo pažintis įvyko dirbant su programa Tinkercad. Pasirodo, tai ne tik pastatų modeliavimo programa. Ja kuriami trimačiai kompiuteriniai modeliai, kuriuos galima atsispausdinti 3D spausdintuvu. Čia mano entuziazmas ir atslūgo, kadangi tokie spausdintuvai eilinei nedidelei mokyklai yra didžiulė prabanga. Nepaisant to, lektorius papasakojo, kad modeliavimo programa ne tik paįvairina istorijos ir literatūros pamokas, objektų stumdymas trimatėje erdvėje lavina dėmesį, smulkiąją motoriką, padeda orientuotis erdvėje, ugdo kūrybiškumą ir skaitmeninį raštingumą. Tad būtinai išbandysiu šią programą pamokose, kadangi ji leis ne tik įvairiais aspektais supažindinti mokinius su literatūros epochomis, bet ir sukurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, tinkančias pagal įvairias programas besimokantiems mokiniams. Pavyzdžiui, kol vieni vaikai modeliuos Hamleto pilį, pagal individualias programas besimokantys mokiniai galės kurti Danijos karalių dinastijos regalijas: skeptrą, žiedą ar karūną, nes tuo pasirūpins programoje Tinkercad esanti figūrų, charakterių ir jungiamųjų detalių galerija.

     Registruodamasi į komiksų knygos kūrimo seminarą net neabejojau, kad susipažinsiu su vienu iš daugelio komiksų kūrimo įrankių, todėl labai nustebau pamačiusi ant stalų popieriaus lapus, flomasterius, pieštukus, drožtukus ir trintukus. Charizmatiškas lektorius Bruno Bahs pademonstravo pieštuko galimybes kuriant fantastiškas istorijas. Buvo metas, kada piešimo metodas karaliavo beveik visose disciplinose. Šiandieninė karta nenoriai ima į rankas pieštukus, nes ji geriau įvaldžiusi kompiuterines piešimo programas. Tačiau net neabejoju, kad Bruno pamokos sužavės visus mano mokinius, nes aš jiems parodysiu, kaip vienu ar dviem pieštuko brūkštelėjimais galima pakeisti visą istoriją. Kas galėjo pagalvoti, kad visiškai piešti nemokantis žmogus (kalbu apie save), per tris valandas sugebės išmokti perteikti emocijas, kvapus, judesius ir net temperatūros pokyčius! Komiksų kūrimo metodas ypač dėkingas skaitmeninei kartai, nes išvaduoja juos nuo didelės apimties rašytinės informacijos, kuri dažnai blaško vaikų dėmesį, trukdo pastebėti teksto esmę, svarbiausius faktus. Pateikę komiksą vietoj teksto santraukos, konspekto ar schemos, mokytojas sudomins net ir sunkiai dėmesį sukaupiančius vaikus, kadangi žaismingi komiksų herojai ir trumpi jų komentarai – vienas iš greičiausių būdų perteikti norimą informaciją. 

     Pilių modeliavimas, komiksų kūrimas sužadino vaizduotę, todėl Lietuvių komandojeetwinlogo gimė naujo eTwinning projekto idėja. Kiekviename mieste galima rasti pilių, senų pastatų, užmirštų griuvėsių, o kur slypi nežinomybė, ten atsiranda ir vaiduokliai. Naujasis projektas suteiks jo dalyviams galimybę atnaujinti savo miesto ar šalies istorijas apie vaiduoklius ir, pasidalinus jomis su projekto partneriais, sudėti į elektroninę komiksų knygą. Tikiuosi, kad būsimoje knygoje pasirodys ne tik kompiuterinėmis komiksų kūrimo programomis sukurti, bet ir mokytojo iš Latvijos pamokų dėka atsiradę piešti herojai. Pasiskolinę projektui pavadinimą iš populiarios fanstastinės veiksmo komedijos “GhostBusters” („Vaiduoklių medžiotojai“), skatinsime vaikus:

  • pristatant žymiausią savo miesto (šalies) vaiduoklį ir su juo susijusią legendą, domėtis savo krašto istorija ir kultūra;
  • perteikiant vaiduoklio pasakojimą komiksais, gilinti anglų kalbos ir istorijos žinias;
  • mokantis kurti elektroninę knygą, ugdytis kūrybines ir skaitmenines kompetencijas.

     Mokytojai projekto metu turės galimybę išbandyti seminaro metu pristatytus metodus, integruoti juos į ugdymą, o taip pat pasisemti praktinės patirties iš kitų projekte dalyvaujančių mokytojų.

 

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, UPC, Įvairūs

VASAROS KURSAI LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYTOJAMS

     Artėjant vasaros kursų “Lietuvių kalbos ir literatūros mokymas(is): atrasti ir kurti“ pradžiai vis dažniau pagaudavau save galvojant: „Reikėjo gi man ten lįsti.“ Užsitęsę mokslo metai, ataskaitos, renginiai, dailės terapijos baigiamieji užsiėmimai, darbas su leidykla, artėjantis remontas klasėje… Kas gi galėjo padaryti tokią kvailystę? Kažkas padarė. Bet padarė tas, kuris neužsiregistravo į pirmuosius UPC vasaros kursus lituanistams, vykusius Palangoje. Nors 7 val. pusryčiais prasidėdavusios dienos baigdavosi tik 21 val. vakaro, patirti įspūdžiai ir sukauptos naujos žinios atsipirko su kaupu. Tuo labiau, kad kiekviena diena pateikdavo siurprizų.

     Kažkada ieškodama įdomesnio sveikinimo Mokytojų dienos proga radau poetės Elenos Karnauskaitės eilėraštį „Imperatyvai“. Pirmąją vasaros kursų dieną pradėjo būtent ši poetė. Sėdėjau, klausiausi jos skaitomų eilių ir netikėtai išgirdau: „Imperatyvai!“ Net krūptelėjau iš malonaus nustebimo ir dar atidžiau pradėjau klausytis man negirdėtų eilių, kurių ne viena priminė čia ir dabar tekančius mūsų gyvenimus. Poetė landžiojo ne tik po sielos labirintus, bet eilėmis pasakojo apie kasdienius rūpesčius, nesibaigiančius darbus, ir net apie mano katę, paliktą vieną namuose, ji padeklamavo 😉 

     O po to nėrėme į meninio skaitymo kompozicijas, kurios baigėsi vėlyvą vakarą ant Birutės kalno.

     Antroji diena buvo skirta Nidai ir maloniems susitikimams su Tomu Manu, su, atrodo, tokiu pažįstamu Klaipėdos kraštu, kuris mokytojo, kultūrininko, eseisto Vytauto Toleikio akimis atsivėrė nematytu kampu, leidusiu prisiliesti prie antrąjį šimtmetį skaičiuoti pradėjusių lietuvininkų giesmynų, su neįprastai šviesios miesto bažnyčios tokiu pat šviesiu jos klebonu Rimvydu Adomavičiumi, bendravusiu su mumis ir eilėmis, ir dainomis. Ne giesmėmis, o dainomis, kurių vienos žodžius, beveik visiems išspaudusius ašarą, parašė jis pats. Su Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininku Feliksu Puzemskiu, parodžiusiu, ne tik Raudų sieną, Teisuolių alėją, į didelius luitus sumūrytus sudaužytų žydų antkapių likučius, bet ir sinagogoje akylai saugomas svarbiausias knygas – toras. Aš net neįsivaizdavau, kad jos taip atrodo!

     Trečioji kursų diena suteikė galimybę kartu su Nida Poderiene ir dr. Zita Nauckūnaite pasigilinti į Delfi kartos skaitytojų, nebeturinčių gilaus, atidaus skaitymo įgūdžių, ugdymo ypatumus, susipažinti su mokymo turinio naujovėmis, išbandyti naujas kūrybiškumą skatinančias mokymo ir mokymosi strategijas lietuvių kalbos pamokose.

     Ir nors prie jūros nubėgti taip ir nesuspėjau, visiškai to nesigailėjau, nes pažintis su lietuvių kalbos mokytojais iš kitų miestų, dalijimasis patirtimi, ilgi pokalbiai ir smagūs pajuokavimai ištrynė iš atminties pirmojo sakinio šventvagišką mintį 🙂    

Paskelbta Dailės terapija, Naujienos, Terapija

NAUJI POTYRIAI

     Štai ir baigėsi mano terapijos. Net nustebau paskaičiavusi, kad jos užtruko devynis nėnesius, visus (ŠMM neprailgintus 😀 ) mokslo metus.

     Baigiau juos fototerapijos užsiėmimais, kurie, kaip ir piešimo, lipdymo, dekupažo, ornamento, mandalų mokymai, nepadarė iš manęs menininkės, tačiau praplėtė akiratį, supažindino su pačia savimi, atvėrė akis ir sielą bendraujant su šalia esančiais, suteikė pasitikėjimo savimi ir paskatino dalintis įgyta patirtimi su kitais.

     Juk ne kiekvienas žino, kokią žinutę siunčia piešinys, ne visi susimąstė, kad spalvinimo kryptis, būdai, pasirenkamos spalvos kalbasi su mumis.

     Visada mėgau spalvinti, dažnai imu į rankas pieštukus ir marginu mandalas. Seniai atkreipiau dėmesį, kad į savo mėgstamiausią užsiėmimą – kryžiažodžių sprendimą – kruopščiai nuspalvindama nebereikalingus langelius įtraukiau spalvinimo terapiją. Nujaučiu, kad mano gyvenimą papildys ne tik spalvintos, bet ir pintos, sudėliotos, supiltos, suklijuotos ir visokios kitokios mandalos.

     Fotografijos srityje taip pat esu eilinė mėgėja, tačiau dabar žinau, kad žengus vos vieną žingsnį iš savo kiemo galima atrasti ir pozityvių, ir negatyvių ženklų. Dar smagiau yra žinoti, kad esi pajėgus negatyvą paversti pozityvu.

     Tad štai kokia buvo mano pažintis su dailės terapija, glaudžiai persipynusia su pasakų terapija. Ar atneš jos ramybę, o gal sujauks nusistovėjusį gyvenimo ritmą, ar tradiciškai eisiu pro duris, o gal ieškosiu kitų iš(į)ėjimų, ar liksiu kaip musė priplota prie lango, o gal spėsiu išskristi, ar Akropolio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje esantis simbolis padės prisiminti, kur pasistačiau savo automobilį, o gal mano laimingo skaičiaus ir auksinio raktelio derinys kažką pasufleruos, ar įstrigsiu laiptinėje tarp turėklų raizgalynės, o gal pavyks išsitiesti ir eiti aukštai iškėlus galvą parodys ateitis.

Daugiau apie dailės ir pasakų terapiją skaitykite:

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

 

 

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Paskelbta Dailės terapija, dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Metodinės priemonės, Naujienos, Terapija, Įvairūs

DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME

Šiandien pradedu naują rubriką – Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme.akvarele palete (150x128)

Buvo metas, kada į informaciją apie dailės terapiją nekreipiau jokio dėmesio, nes, kaip jau ne kartą minėjau, visiškai nemoku piešti. Kad tai nesusiję su piešimo gabumais, sužinojau įsitraukusi į Baltarusijos psichologės Jelenos Belinskajos vedamus mokymus. Mokymų metu pasinėriau į savęs pažinimo seansus, išbandžiau daug dailės terapijos metodų, skirtų ne tik gydymui, savianalizei, tyrimui, bet ir mokymui(si).

Naujoji rubrika pildysis iš lėto, kadangi piešinys turi be galo didelę galią, su kuria nejuokaujama. Tai supratau kaukių terapijos užsiėmimuose. Norėdami pasinaudoti mano patirtimi, gerai pagalvokite, ko jūs sieksite, ką norėsite išsiaiškinti, ar sugebėsite perskaityti tai, ką vaikai stengiasi jums pasakyti. Trūkstamų žinių galite rasti internetinėje erdvėje, psichologinėje literatūroje. Prireikus pagalbos, drąsiai kreipkitės į mane. Nors nesu psichologė, tačiau šiais metais ta kryptimi labai daug dirbau ir nemažai pasiekiau.  

O dabar pristatau pirmąjį dailės terapijos metodą – koliažą ant kūno „Dvi mano pusės“, skirtą pasiekimų įsivertinimui.

Paskelbta Dailės terapija, Naujienos, Terapija

PIEŠIMO GALIA

   Nėrusi į dailės terapijos mokslus tikėjausi išmokti skaityti savo mokinių piešinius, kadkaukė (640x457) suprasčiau, kas jiems gyvenime svarbiausia, kas džiugina, jaudina, o taip pat neramina, skaudina, gąsdina. Norėjau susipažinti su dailės metodais, galinčiais padėti mokiniams įsijausti į skaitomo kūrinio herojaus vidinį pasaulį, pajusti teksto nuotaiką, išmokti skaityti tarp eilučių.

     Tačiau viskas vyko taip kaip ir Pasakų terapijos užsiėmimuose  netikėta, nelabai norėta ir stulbinanti pažintis su pačia savimi. Praregėjimas atėjo ne iš karto, bet jis atėjo. Atėjo kartu su kaukėmis ir jų skleidžiama magija. Tądien aš sužinojau, kad mano atsidavimas darbui daugeliui yra nesuprantamas ir netgi nepriimtinas. Vaikams palikus tėvų namus, vyrui didžiąją gyvenimo dalį dirbant jūroje, laisvalaikį vis dažniau užimdavo kūrybiniai darbai, neleidžiantys pasibelsti vienatvei, teikiantys didžiulį džiaugsmą, dovanojantys pergales konkursuose, padedantys mokinius sudominti mokomu dalyku… Todėl iš artimos draugės išgirsti tai, kad aš tampu nuobodžia, tolstančia nuo draugų siauro akiračio darboholike, nebuvo malonu, tad pradėjau artimų žmonių apklausą.

     Pirmasis respondentas buvo mano vyras, pasakęs, kad buvau apkalbėta ir nesuprasta, nes jis mato, ką man reiškia tai, kuo aš dabar užsiimu. Išgirdusi tokius žodžius, mintimis nuklydau į prieš penkerius metus netyčia nugirstą savo žmogaus pokalbį su buvusia klasės vadove. Jo tariamoje frazėje „Sigita rašo vadovėlius, duodasi po visą Europą su projektais…“ pajutau didelį pasididžiavimą manimi, todėl dedu sau pliusą. 1:1 – LYGIOSIOS!   

     Rytoj susitiksiu su savo dukra – antruoju apklausos dalyviu. Šiek tiek neramu, nes būtent ji sunkiais paauglystės metais verkdama pasakė, kad jai atsibodo matyti mano nugarą. Tai išgirdusi paprašiau vyro padovanoti man nešiojamąjį kompiuterį, kad vaikas matytų mane iš priekio. Juokas pro ašaras? Sužinosiu rytoj.   

Gegužės 24

       Nerimauta ne be reikalo 😦 Apklausą pradėjau antrąją dienos pusę, kada kartu su dukra sudėjome paskutinius taškus jos KU bakalauro darbe, kada kartu su ja ir jos gyvenimo draugu apibėgome JAMAM nuolaidas siūlančias parduotuves, kada visi kartu, pasiėmę jaunimo augintinę, šelčių veislės kalaitę Bonitą, išlėkėme pabūti gamtos prieglobstyje. Iš pradžių nedrąsiai, nenorėdama manęs įžeisti dukra bandė sakyti, kad mano aistra darbui jai netrukdo, tačiau vėliau pripažino, kad mūsų pokalbiuose darbas (mano darbas) užima labai svarbią vietą. Dukra prisiminė, kaip pribloškiau ją, kai gavusi įdomų pasiūlymą iš „Šviesos“ leidyklos, į balandžio mėnesį užduotą jos klausimą, kada galėtume susitikti, atsakiau, kad gal… birželio pradžioje! Ir nesvarbu, kad po to šiltai minėjome mano apdovanojimą Karalienės Luizės medaliu, senelių, tetų ir pusbrolių būryje šventėme Mamos dieną, nuolat bendraujame Facebook… Paauglystės šėliojimams praėjus mano dukra vėl nori būti kartu: dalintis gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais, mergaitiškai paplepėti, paprašyti patarimo ir (nematau čia nieko blogo) finansinės paramos 😉 , dažniau pasivaikščioti prie jūros, pasėdėti kavinukėse, nueiti į kino teatrą…  Tad po šiandieninio pokalbio rezultatas pakrypo NE MANO NAUDAI – 1:2!     

     Ar dukters verdiktas neatbaidė manęs nuo gilesnės savianalizės? Tikrai ne! Nerimas auga, tačiau rytoj tęsiu savo apklausą, nes laukia susitikimas su tėvais ir seserimis.  

Gegužės 25

     Šiandien mano apklausos rezultatų taupyklė pasipildė net 4 balsais. 

Sesė

     Ji nė minutės nesvarsčiusi pasakė, kad iš tiesų aš gyvenu tik darbu, retų susitikimų metu šneku tik apie jį, nebenoriu, kaip prieš keletą metų, pavakaroti su ja ir jaunesniąja seserimi ir, laikydama tai vyresniosios sesers pareiga, perspėjo, kad toks mano pasirinktas gyvenimo būdas kažkada atsibos ir manimi vis dar tebesididžiuojančiam sutuoktiniui. 

Tėtė

      Prieš atsakydamas jis susimąstė, tačiau pasakė, kad tai, kas per daug, yra nesveika. Supratau, kad jis taip pat nepritaria mano gyvenimo būdui, nors darbštumą ir visišką atsidavimą savo profesijai paveldėjau būtent iš jo. Perbėgdama mintimis savo gyvenimą tėvų namuose, tėtę matau sėdintį miegamajame ant lovos krašto ir kruopščiai pieštuku ant mažų popieriaus lapelių kažką rašantį (gaila, kad jo taisyklingos ir gražios rašysenos aš nepaveldėjau) ir tas nesibaigiančias mintis tvarkingai dedantį į krūvelę. Obuolys nuo obels netoli tenuriedėjo, tėtuk 🙂  

Mamytė

     Nors ji galėjo (ir turėjo tam teisę) pasiskųsti dėmesio stoka, tačiau motiniškas instinktas nugalėjo. Apsikabinusi mane mamytė pasakė, kad žino, kokį džiaugsmą jaučiu dirbdama savo darbą, o visų tam prieštaraujančių pastabas ir priekaištus dėl retų susitikimų pavadino egoizmu 😀 Mamos savo vaikus mylės nekreipdamos dėmesio į jų ydas ir keistenybes.

Draugė

     Jai esu labiausiai nusikaltusi, nes tėvams, sesėms, vyrui ir vaikams iš paskutiniųjų stengiuosi atrasti laiko. Savo draugei, su kuria perėjome ugnį ir vandenį, laiko nebeliko. Todėl sulaukusi jos skambučio virpančia širdimi uždaviau mane kamuojantį klausimą. Nujausdama, koks bus atsakymas, akimirką nepatikėjau tuo, ką išgirdau. Mano geroji, mano brangioji, mano ištikimoji draugė pasakė, kad viską supranta, niekuo nesiskundžia ir manęs nekaltina, nes ir pati yra panirusi į nesibaigiančius darbus. Tačiau po to pridūrė, kad be proto ilgisi manęs ir visada laukia savo jaukiame name su idealiai sutvarkytu kiemu. Ačiū tau už nesuvaidintą, neapsimestą ir nuoširdų pliusą mano naudai.

     P. S. Pokalbio pabaigoje draugė pasakė, kad skambindama norėjo man pasiūlyti atvažiuoti pas ją, bet pasiteiravusi, ką veikiu, ir sulaukusi iš manęs pasiūlymo atspėti iš trijų kartų, suprato, jog susitikimo teks dar palaukti… 

     Taigi du balsai už ir tiek pat prieš – 3:4 VIS DAR NE MANO NAUDAI 😦 

Birželio 1

Sesė

     Seseriškai visoms plepant tamsos dengiamoje Romos viešbučio terasoje, ilgai nesiryžau pasukti pokalbio man reikiama linkme. Tačiau tebekamuojantis rūpestis padrąsino mane ir, giliai įkvėpusi, uždaviau mūsų šeimos jaunylei tą patį klausimą. Trumpą akimirką susimąsčiusi sesė pasakė, kad nepritaria tokiam mano apibūdinimui ir atiduoda man savo tašką. Tačiau vėliau pridūrė, kad jos sutuoktinis ne kartą stebėjosi, kodėl aš, tiek daug pasiekusi profesinėje srityje, dažnai negirdžiu (o gal nenoriu girdėti?), ką man pataria žmonės, turintys kompetencijų kitose srityse. Pavyzdžiui, stebėdamas mano vairavimo kančias jis ilgai ir kantriai įtikinėjo, jog man reikia pradėti vairuoti automatika valdomą automobilį. Spyriojausi ne vienerius metus. Šiandien, jau tris mėnesius vairuodama naująjį automobilį, mintyse stebiuosi, kodėl aš taip ilgai delsiau. Ačiū už kantrybę, svaini, ir visai nepykstu, kad tavo balsas ir vėl nusvėrė svarstykles NE MANO NAUDAI – 4:5.

Birželio 5

Sūnus ir marti     

     Juos kalbinau paskutinius, nors apklausa atsirado būtent po jų apsilankymo. Šiuo metu vis dar plušu ties „Šviesos“ leidyklos projektu, todėl gegužės 23 dieną apsilankius vaikams, vieną minutę pagavau save galvojant, kiek daug laiko prarasiu. Ta  šventvagiška mintis mane labai išgąsdino. Mano vaikai, šiuo metu gyvenantys ypatingai džiugaus laukimo nuotaikomis, atvažiavo pasidalinti su manimi paskutinėmis echoskopijos naujienomis, atskleidžiančiomis, kokios lyties mažylis rudenį papildys mūsų šeimą. Ir čia ta įkyri mintis apie darbą… Prisipažinsiu, ji sukrėtė mane, todėl ir nusprendžiau apklausti tuos, kuriems reikia taikytis su visais mano pliusais ir minusais. 

     Sūnus labai nustebo išgirdęs mano klausimą. Ir nekeista, nes jis – trečiasis mūsų dinastijos darboholikas. Jį nustebino ir kitų apklaustųjų nuomonė. Sūnus teigė nuolat ieškantis minutės, kad galėtume susitikti ir pasikalbėti ne tik apie darbą.  „Juk dabar mes kalbamės apie tavo kelionę po Romą“, – nuramino mane mano pirmagimis ir atidavė savo tašką. O marti pasakė, kad ji atėjo į nuolat dirbančią šeimą ir jai mano atsidavimas darbui atrodo natūralus dalykas. Ji pridūrė, kad mes šnekamės ne tik apie darbą, mes juk dalijamės įspūdžiais ir apie projektus, kuriuos ji padeda man išversti į anglų kalbą. Atkreipiau marčios dėmesį į tai, kad projektai yra viena iš daugelio mano darbo dalių, tačiau jauna moteris net nemirktelėjusi atsakė, jog tai yra malonių darbų dalis. Pasakė ir atidavė lemiamą balsą, nusvėrusį svarstykles MANO NAUDAI – 6:5!   

APKLAUSA BAIGTA! 😀 

Norintys susipažinti su dailės ar pasakų terapijos galimybėmis susisiekite su manimi el. paštu <kudariene@gmail.com>  

Daugiau straipsnių terapijos tema:

PROFESINIS PERDEGIMAS: ATPAŽINIMAS IR PAGALBA SAU MENO TERAPIJOS METODAIS
PASAKŲ TERAPIJOS  STEBUKLAI