Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

VAIKŲ, TURINČIŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIAI

     Nors XXI amžiaus karta be galo mėgsta skaitmenines technologijas, šį kartą noriu pasidalinti savo sukurtais įsivertinimo vaidmenį atliekančiais įrankiais, kuriems nereikia nei kompiuterio, nei interaktyvios lentos. Tiesa, skaitmeninių technologijų aš neatsisakiau, o tik pateikiau jų alternatyvas, išlankstytas iš kartono, iškirptas iš spalvoto popieriaus, pagamintas iš birių produktų indelių ir pavadintas šiuolaikiniais vardais.

   Taip mūsų klasėje atsirado EMOCIJŲ PULTAI, skirti savo emocinei būsenai įvardinti. Per šiuos mokslo metus pultai matė ir karšto, ir šalto: buvo mėtomi, daužomi, atsisakoma rodyti savo jausmus arba jie buvo negatyviai išliejami ant manęs ir klasės draugų. Tačiau pažinus vienas kitą, neigiamos emocijos šiek tiek atslūgo, o su tuo atoslūgiu praėjo ir susidomėjimas pultais. Nieko nuostabaus, juk XXI amžiaus technologijos labai greitai keičiasi. Prisimenu, kaip svajojau įsigyti mikrobangų krosnelę, o dabar jomis masiškai atsikrato žmonės, išsigandę žalingo mikrobangų poveikio. Tačiau šias spalvingas dėžutes kartais panaudoju pamokos pabaigoje vietoj įprastų šypsenėlių, įsivertinant savo darbą, įgytas žinias ar išmatuojant pamokos įdomumą.

 

    ĮSIVERTINIMO EKRANAS skirtas pamokos pabaigai, norint, kad mokiniai objektyviai įsivertintų savo darbą, pasiektus rezultatus ir net elgesį. Šio ekrano nauda – stulbinanti! Neobjektyviai, dažniausiai per aukštai, vertinantys save mokiniai susidūrė su nemalonia, bet akivaizdžia savo darbo ataskaita. Ekrano principas be galo paprastas, kai kas gal net pasakys, kad primityvus. Bet patikėkite, jo nauda – begalinė. Ekraną sudaro pagrindas ir penkios dviejų spalvų juostelės, kuriose surašyti teigiami ir neigiami pamokos rezultatai. Iš pradžių vaikai bandė nustatyti ekrano juosteles taip, kaip nenusipelnė, tačiau paprašius pateikti atliktą darbą, įvardijus pamokos metu pateiktas pastabas, priminus kilusius nesusipratimus ar konfliktus, vaikai suprato, kad ekranas jiems neleidžia meluoti. Iš pradžių grėsminga raudona spalva kai kuriuos išvesdavo iš pusiausvyros, tačiau po kelių savaičių jie suprato, kad galima šalia nemėgstamos spalvos pridėti vieną žalią juostelę, vėliau dvi, tris… Kitoje ekrano pusėje pateikta instrukcija mano vaikus informuoja, kokį lipduką jie užsidirbo. Tačiau vertinti galima savo nuožiūra: iš karto įrašyti pažymį, kaupti lipdukus, paskatinti pagyrimu, įrašyti padėką klasės stende ar elektroniniame dienyne, palydėti draugo sėkmę aplodismentais ir pan. Metams einant į pabaigą, įsivertinimo ekranų nebenaudojau, nes… jų nebereikėjo. Vaikai įprato prie mano pasiūlyto darbo ritmo, užduočių kiekio ir pobūdžio, vertinimo kriterijų, todėl šis įrankis savo darbą atliko ir iškeliavo į užtarnautą poilsį. O jeigu po vasaros atostogų mano išdykėliai bus pamiršę visas taisykles bei susitarimus, ekranai bet kada galės sugrįžti.

 

     Dar viena rezultatus fiksuojanti priemonė – PAŽYMIŲ TAUPYKLĖ, kur buvo kabinami dviejų spalvų grandinėlės žiedeliai – raudoni ir mėlyni. Kartą pusmetyje jie buvo skaičiuojami ir mokiniai gaudavo kaupiamojo vertinimo pažymius. Pripratusi, kad klausos sutrikimą turintys mokiniai mėgsta matyti savo ir draugų pasiekimus ir mažas nuodėmes atvirai, padariau didelę klaidą taip pat pasielgusi su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais. Pykčio protrūkiai, ašaros ir nevaldomi žodžiai davė man skaudžią pamoką, kurios nebekartosiu, tačiau ir neslėpsiu, norėdama perspėti kolegas, turinčius ar turėsiančius minėtų sutrikimų vaikus. Taupyklė skubiai buvo pakabinta kitoje spintos durų pusėje, tačiau neužmiršta. Už gerus darbus, stropumą, aktyvumą, o taip pat ir tingumą, abejingumą dėstomam dalykui buvo kabinamos atitinkamos spalvos grandinėlės. Kiekvienas mokinys kartu su manimi galėjo „užsukti“ į tą ypatingą spintą ir pasitikrinti savo rezultatus. Tačiau buvo viena sąlyga – eiti galėjo po vieną ir tik tada, kai klasėje nebūdavo kitų mokinių, kad netyčia neišsprūstų netinkamas komentaras, pašaipa ar juokas iš tų, kurių grandinėlės yra labai trumpos, arba nusidažiusios raudona (neigiama) spalva. Prisipažinsiu, kad ta taupyklė vienu metu buvo pagadinusi mano mokinius, nes jie prašydavo grandinėlės net už tai, kad atsakė į vieną klausimą, turėjo reikiamas priemones, gražiai elgėsi, nuvalė lentą ar palaistė gėlę. Tačiau mokslo metams įpusėjus, vaikai suprato, kad grandinėlę vis dėlto reikia užsidirbti.

 

     Visų metų ataskaitos, pasiekimai ir, deja, nesėkmės bei tinginiavimas nugulė ATMINTIES PLANŠETĖSE, kuriose buvo fiksuojami išeito skyriaus rezultatai, atlikti ar neatlikti didesnės apimties namų darbai, atsiskaitymai, projektų veiklos, žymimos perskaitytos knygos, planuojami darbai. Entuziastingai pradėję pildyti planšetes, metams baigiantis keli mokinukai atsisakė fiksuoti savo rezultatus. Nepadėjo net pasaka, kad vaikų tėveliai gali pagalvoti, jog planšetes užpuolė virusas, sunaikinęs visą informaciją, todėl minėtų vaikų rezultatus tekdavo įrašyti man pačiai. Tai dariau mokiniams matant, kad jie suprastų, jog kompiuteriai viską išlaiko savo operatyviojoje atmintyje 😉

20161129_075056_LI - Copy.jpg

     Tokie, atrodytų, vaikiški metodai buvo taikomi penktoje klasėje, tačiau neblogai pažinusi savo mokinius, žinau, jog kai kurie jų pasiteisins ir šeštoje, kadangi nors ir netikros, bet vis dėlto šiuolaikinės priemonės puikiai atitiko vaikų amžių, raidą ir esamą laikmetį. Nesakau, kad šios priemonės kardinaliai pakeitė mano mokinių pasiekimus, tačiau tikrai išmokė prisiimti atsakomybę už tai, ko nepadarė, padėjo suvokti to nedarymo pasekmes, paskatino „perlipti“ per savo užsispyrimą ir (ar) tingėjimą ir po truputį įsitraukti į ugdymo procesą.

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Literatūra, Morfologija, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

ĮTRAUKIANTYS STENDAI

   Pagaliau atsirado laisvo laiko papasakoti apie klasės stendus, kurie gana dažnai tampa mokytojo vizitine kortele. Kadangi gamta neapdovanojo manes gebėjimu piešti, tenka verstis per galvą, kad klasės sienos būtų įdomios, naudingos ir informatyvios. Kažkuriame reportaže rašiau, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius stendus, kurie sudomintų mokinius, kviestų prieiti ir atlikti kokias nors užduotis arba paaiškintų taisyklę, padėtų išsikapstyti iš kalbos ar literatūros labirintų. Taip mano klasėje atsirado stendai su dėžutėmis, iš kurių mokiniai gali pasiimti reikiamą sinonimą, išspręsti muzikinę epigramą, atlikti adventines užduotis.

Muzikinio stendo tekstas

   Kalbos pažinimui sukūriau spalvingą stendą, kuriame kabantys apskritimai vaizdžiai demonstruoja vientisinio ir sudėtinio sakinio sandarą; jaunajai kartai neįprasto telefono ragelis moko nustatyti veiksmažodžių asmenuotes; spalvingas ratas primena, kiek mes turime lietuvių kalbos dalių ir kokias šiuo metu mokomės.

Asmenuočių telefonas

   Rudenį stende atsiranda Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis, kurį mes su vaikais vadiname mažąja enciklopedija, nes į jį ką tik mokyklą baigę mano auklėtiniai per literatūros pamokas sudėjo pačią svarbiausią informaciją, apibūdinančią visus penkis mūsų krašto regionus, išskiriančią jų skirtumus, pabrėžiančią kiekvieno jų savitumą.

   Klasės stendas taip pat pas mus kitoks. Prieš dvejus metus jame kabėjo pačių vaikų sukurti maži autoportretai ir neįprastas klasės draugas – Moksladraugis. Šiais mokslo metais vaikai buvo pamaloninti jų mėgstamo socialinio tinklapio facebook imitacija. O šalia jo puikuojasi ratas su rodykle, padedantis slopinti kilusius konfliktus, nesutarimus ar pykčio proveržius.

   Rudeniui, mokslo metų pradžiai idėjų ieškokite: RUDENS LAIŠKAI ir KLASĖS PUOŠIMO IDĖJOS RUGSĖJO 1 ŠVENTEI.

   Rugsėjo pirmąją į mano klasę įžengs nauji penktokėliai, todėl labai norisi sutikti juos išskirtinai papuoštomis sienomis. Būčiau dėkinga, sulaukusi iš jūsų, mieli skaitytojai, neįprastų idėjų ir dar nematytų stendų pavyzdžių. Gerai žinau, kad jūsų kūrybingumui nėra ribų, todėl kviečiu dalintis savo sėkmingais, mokinius sužavėjusiais darbais.  

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Naujienos

READING EVENT / SKAITYMO RYTMETYS

I present the most important step of the eTwinning project “Second trip to fairy-tale” – etwinlogoreading event for the youngest readers. By using our partners’ fairy-tales and their created educational games, senior pupils from Klaipeda Litorina School for the first time organized the event which aim was to interest our little friends with fairy-tales and reading. Seeing children’s shining faces, I want to believe that their friendship with books will continue.

More about it 

Pristatau eTwinning projekto „Antroji kelionė į pasaką“ svarbiausią etapą – skaitymo šventę mažiausiems mokyklos mokiniams. Pasinaudodami projekto partnerių pasakomis ir jų sukurtais lavinamaisiais žaidimais, Litorinos mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai pirmą kartą suorganizavo šventę, kuria siekė sudominti mažuosius savo draugus pasakomis ir jų skaitymu. Matant vaikų spindinčius veidus, norisi tikėti, kad vaikų draugystė su knygomis tęsis.   

Daugiau apie tai skaitykite „ANTROSIOS KELIONĖS ĮSPŪDŽIAI“

Paskelbta A trip to fairy-tale, eTwinning, Literatūra, Naujienos

IMPRESSIONS FROM THE SECOND TRIP / ANTROSIOS KELIONĖS ĮSPŪDŽIAI

     The second trip around the world of fairy-tales is nearing its end. How did it differ from the first trip? Well, first of all, there were new fairy-tales. Secondly, due to the arrival of travellers from Turkey and Azerbaijan the scope of the geographical locations had expanded. And thirdly, educational games were added to the compilation of the fairy-tales. The said games were created by the pupils of higher grades for the little readers in order to encourage them to read and fall in love with books. And that’s not all! During this project the little readers were invited to a celebration where the pupils of higher grades read fairy tales and presented movies that were created during the project to the little readers, and also, during the discussion on the adventures of the fairy-tale heroes, the little readers were invited to play various games that were met with high interest without the realisation that they are learning to comprehend the texts that they have read at the same time.

20170330_130833.jpg

BOARD GAME “THE BALD BOY AND THE SQUIRREL” (RULES) , BOARD GAME “THE BALD BOY AND THE SQUIRREL”

THE BALD BOY AND THE SQUIRREL, GUESS THE WIRD (Dolishniy Shepit , Ukraine)

THE BALD BOY AND THE SQUIRREL, JIGSAWW PUZZLE (Floresti, Moldova)

A PUZZLE JIRTDAN and THE GAME DOMINO

THE GOT WITH THREE KIDS (WORKSHEET FROM AZERBAIJAN)

 

THE GOT WITH THREE KIDS, THE ENCRYPTED SENTENCE (Baku, Azerbaijan)

THE MEETING OF MICE (MAZE FROM LITHUANIA) 

DAY AND NIGHT, BOARD GAME (Rawa Mazowiecka, Poland)

THE DAY AND THE NIGHT, CROSSWORD (Rawa Mazowiecka, Poland)

THE CROOKED DUCK, TRUE OR FALSE (Izmit, Turkey)

THE CROOKED DUCK, WORD HUNTING (Izmit, Turkey)

TWO SQUIRRELS AND A FOX, WORD PYRAMID (Aleksinac, Serbia)

JIRTDAN, QUIZ, (Uzyn, Ukraine)

THREE RINGS (WORKSHEET FROM UKRAINE) 

THE WAWEL DRAGON (PUZZLE FROM IZMIT, TURKEY)

The maze (Izmit, Turkey)

     After enquiring the pupils on their most memorable moments from the trip, the answers were unanimous – letters form the partners of the project that included not only greetings but also bookmarks of various types.

     We, the teachers, were especially happy with the creativity shown by the children in screening the fairy-tales. Even though, not all of the teams tried to create movies, the teams that screened their fairy-tales were not disappointed because they saw the achievements and creativity of their children. It is so joyful to see your beloved heroes move, talk, dance and sing. And there is even more joy to be had when you can put yourself into the said fairy-tale and try to re-enact the lives of said heroes. The creativity shown by the children revealed how they comprehend various cultures. For example, while illustrating their folk tale “The Orphan Elenyte and her brother lamb”, the Ukrainian team dressed the heroes of the fairy tale in national Slavic apparel; Lithuanian team gave the Turkish prankster Nasreddin Hodja a look of a contemporary teenager; while the dragon created by the Turkish team for the Polish legend “The Wawel dragon” was so cute and attractive that it did not make you fear or loath him for his behaviour.

     You can see all of the works of the children at the TwinSpace page of the project, while the final result of the project – a second fairy-tale e-book – will be accessible to everyone with an access to the internet starting from July. We will announce all of the publishing details of the e-book on our Facebook page, so be sure to follow us and look forwards to the upcoming news!    

*************************************************************************************

Antroji kelionė po pasakų pasaulį artėja prie pabaigos. Kuo ji skyrėsi nuo pirmosios? Visų pirma – naujomis pasakomis. Antras skirtumas – prasiplėtusi geografija, nes prie mūsų prisijungė keliautojai iš Turkijos ir Azerbaidžano. Trečia naujiena – pasakų rinkinį papildė edukaciniai žaidimai, kuriuos vyresniųjų klasių mokiniai sukūrė mažiesiems skaitytojams, skatindami juos pamilti knygas. Ir tai dar ne viskas! Šio projekto metu mažieji skaitytojai sulaukė šventės, kurios metu vyresnieji mokiniai skaitė pasakas, rodė projekto metu sukurtus filmus, o aptardami pasakų herojų nuotykius, pasiūlė mažyliams įvairių žaidimų, kuriuos jie žaidė su dideliu susidomėjimu net nesuprasdami, kad taip po truputį mokosi suvokti skaitomą tekstą.  

STALO ŽAIDIMAS „PLIKAS BERNIUKAS IR VOVERĖ“ (LIETUVA)ŽAIDIMO TAISYKLĖS

DĖLIONĖ „JIRTDANAS“ ir ŽAIDIMAS „DOMINO“ (LIETUVA)

PELIŲ SUSIRINKIMAS (LABIRINTAS IŠ LIETUVOS)

     Paklausus mokinių, kuo jiems įsiminė ši kelionė, visi vieningai šaukė, kad partnerių laiškais, kuriuose rado ne tik sveikinimų, bet ir įvairiais būdais pagamintų skirtukų.     

 

     Mes, mokytojai, džiaugėmės vaikų kūrybiškumu kuriant pasakų ekranizacijas. Nors ne visos komandos pasiryžo kurti filmus, tačiau tos, kurios perkėlė pasakas į ekraną, nepasigailėjo, nes vaikai stebino savo pasiekimais ir entuziazmu. Juk taip smagu matyti, kad tavo pamėgti herojai gali judėti, kalbėti, šokti ir dainuoti. O dar smagiau, kai tu pats gali persikelti į pasaką ir pabandyti pakartoti įvairių herojų gyvenimus. Vaikų kūryboje atsiskleidė, kaip jie suvokia skirtingas kultūras. Pavyzdžiui, ukrainiečiai iliustruodami lietuvių liaudies pasakos „Našlaitė Elenytė ir broliukas avinukas“ herojus, aprengė juos slaviškais nacionaliniais kostiumais; lietuviai garsiajam turkų pokštininkui Nasredinui Chodža suteikė šiuolaikinio jaunuolio išvaizdą; lenkų legendai „Vavelio drakonas“ Turkijos mokinių sukurtas drakonas toks simpatiškas, kad nekelia nei baimės, nei pasipiktinimo savo elgesiu 😀

     Visus vaikų darbus galėsite rasti projekto Twinspace erdvėje ir galutiniame projekto rezultate – antrojoje elektroninė pasakų knygoje, kuri nuo liepos mėnesio bus prieinama visiems, kas turi prieigą prie interneto. Apie knygos pasirodymą pranešime Facebook tinkle, todėl sekite mus ir laukite naujienų!     

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

   Šį kartą noriu  su jumis padiskutuoti apie vaikų skatinimą skaityti knygas. Naršydama internete supratau, kad skaitymo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kadangi ir pedagogai, ir tėvai aktyviai dalijasi idėjomis ir priemonėmis, padedančiomis sudominti vaikus knygomis.

   Liūdna, bet mano mokiniai skaitymą laiko priverstine popamokine veikla. Suprantu, kad sutrikusios klausos vaikams dėl specifinės kalbos raidos tai yra nelengvas užsiėmimas, tačiau būten ši veikla suteikia galimybę tinkamai reikšti mintis, turtina jų sakytinę ir rašytinę kalbą, lavina mąstymą ir vaizduotę. Per mokslo metus stengiuosi suorganizuoti bent tris perskaitytų knygų pristatymus, kurie skaitantiems suteikia galimybę pademonstruoti savo gebėjimus ir iškelia į dienos šviesą tinginčius skaityti. Buvo metas, kai knygų pristatymus vaikai rengdavo Power Point programa.

   Nors toks darbo būdas mokė juos atrinkti reikalingą informaciją, lavino IKT kompetencijas, mokė kalbėti viešai, tačiau ši veikla šiek tiek pabodo. Šiuo metu mokiniai apie savo knygas pasakoja atlikdami mano sukurtus pristatymų rinkinius, į kuriuos stengiuosi įtraukti ne tik teksto suvokimo, bet ir išeitų temų įtvirtinimo užduočių.

ŠIĄ VASARĄ AŠ SKAIČIAU…

PERSKAITYTOS KNYGOS APRAŠYMAS

   Po Velykų susirinkusiems mokiniams išdalinau spalvotus lapus, kuriuose klausimai ir užduotys slėpėsi po langeliais. Jokio dviračio aš neišradau, tačiau vaikų susidomėjimas, jų klausimai, ar aš pati tai sugalvojau, leido suprasti, kad kartais užtenka pakeisti įprastą pratybų sąsiuvinį, testų lapą ir vaikų akyse sužybsi susidomėjimo ugnelės.

MANO KNYGA

   Ypač dėkingas yra projektų metodas, kurių metu mokiniai kartais net nepastebi, kiek daug jie perskaito. Siūlau pasisemti idėjų iš jau antrus metus vykstančio tarptautinio eTwinning projekto „Kelionė į pasaką“. Ateinančiais mokslo metais ketinu organizuoti respublikinį konkursą, į kurį perkelsiu dalį šio projekto idėjų.     

   Kaskart sukūrusi naują temą, prašau pasidalinti savo idėjomis, parašyti pastabų, palikti atsiliepimų, pateikti pasiūlymų. Gal šį kartą jų jau sulauksiu, nes būtent skaitymas yra laiko patikrintas nepamainomas asmenybės formavimo(si) įrankis.

   Daugiau skaitymo ir teksto suvokimo užduočių rasite kategorijoje MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI.