Paskelbta Kalėdos ir Naujieji metai, Metodinės priemonės, Naujienos

LAIMĖS RIEŠUTAI

     Kalėdos ne vienam asocijuojasi su stebuklais, kurių kiekvienas, net ir didžiausias pesimistas, su viltimi laukia. Tačiau kartais pamirštame, kad stebuklus ir patys turime kurti. Juk laukiant ir dairantis į keturias pasaulio puses, galime su jais ir prasilenkti😮

     Kad taip nenutiktų, siūlau paprastą išeitį – sukurti mažą stebuklą kitiems. Kartais dėkingai šviečiančios akys suteikia daugiau džiaugsmo nei materialus daiktas. Jei man pritariate, tada skubėkite į parduotuvę ir pasisverkite maišelį graikiškų riešutų. Maišelio dydis priklausys nuo to, keliems žmonėms nuspręsite padovanoti laimės trupinėlį.

     Skubu nudžiuginti riešutų mėgėjus – tai, ką rasite atsargiai per pusę perskėlę riešutą, drąsiai valgykite, nes riešuto branduolys mūsų idėjai nereikalingas. Žinant riešutų naudą organizmui, valgykite tiek, kiek norite, tačiau nepersistenkite, nes tai nėra lengvai virškinamas produktas😊

     Bet grįžkime prie stebuklo. Išvadavę kevalus nuo riešutų, įdėkite į vieną puselę mažą laiškutį su palinkėjimu. Rašykite tai, ko, jūsų nuomone, artimieji laukia, savo palinkėjimais padėkite jiems patikėti, kad visi norai gali išsipildyti. Jeigu per darbus nebespėjate pailsėti ir nesumąstote, kokį žodį įdėti į riešuto kevalą, pasinaudokite šiuo linkėjimų sąrašu.

     Kai gražus žodis jaukiai gulės kevale, karštais klijais patepkite antrąją kevalo dalį ir sujunkite ją su pirmąja. Nežinantys apie jūsų ruošiamą staigmeną net neįtars, kad rankose laikote riešutą su laiškučiu🤔 Jei planuojate riešutais puošti eglutę, prieš sujungdami abi kevalo puses, nepamirškite įdėti perpus sulenktą virvelę, kaspinėlį ar spindintį lietutį. O toliau siūlau pasitelkti savo fantaziją ir išpuošti laimės riešutus. Aš šiais metais riešutus nubarsčiau blizgučiais, todėl dar ir dabar savo namuose pastebiu spindinčių dulkelių pėdsakus. Atrodo, kad dalis jų pateko ir į mano mokinių akeles, nes jie kaip katės sukiojasi aplink stalą ir vis bando įspėti riešutų paslaptį😁

Daugiau šventinių idėjų rasite čia:

Gerumo kalendorius

Snaigių fiesta 

Viskas apie sniego senius

Ir žaidimai, ir naudingi užsiėmimai arba smagūs virtualūs kalėdiniai pasiūlymai

Kalėdiniai lavinamieji žaidimai vaikams

Eglutė

Kalėdų senelio diskoteka

Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms

Kalėdų pavilioti

ADVENTO KALENDORIAI KITAIP, GERUMO KALENDORIUS, ADVENTO KALENDORIAI, IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS. 

Paskelbta Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Įvairūs

AR LENGVA MOKYTOJUI PATEKTI Į ROJŲ?

     Šiandien dalyvavau aktoriaus Vytauto Kontrimo vedamame seminare „Kiekvienas mokytojas turi būti aktorius“, kurį galėčiau pavadinti mini spektakliu. Pasak jo, mokytojai yra daugiausiai viešai kalbantys žmonės, todėl jo seminare ypatingai daug dėmesio buvo skiriama kalbėjimui prieš auditoriją.

     Pats dirbantis pedagoginį darbą aktorius mus visus palygino su kompiuteriais, kuriuos nuolat reikia atnaujinti. Tuo jis leido suprasti, kad tai, ką naudojai pamokoje vakar, rytoj kitai auditorijai, nors ir to paties amžiaus, nebetiks, kadangi kelis kartus iš eilės daryti tą patį turi būti neįdomu ir pačiam mokytojui. Bet ar visada taip yra? Prisipažinsiu, man tai labai patiko, nes ne vieną kartą pagavau save apgailestaujant, kad pamiršau įtraukti į pamokos planą praėjusių metų užduotį, lentelę ar schemą, nors naujas užduotis mokiniai dirbo su malonumu ir užsidegimu. Vadinasi, man taip pat nebeįdomu daryti tai, kas buvo anksčiau. Nesakau, kad tai vyksta nuolat, nes yra tokių pamokų, kurias kartoju kasmet. Pavyzdžiui, skaitant Edmondo de Amiči romano „Širdis“ ištrauką apie aklus vaikus, nuolat siūlau savo mokinukams, turintiems klausos negalią, įsijausti į aklo žmogaus būseną ir palyginti, kuri negalia yra sunkesnė. Beje, skirtingų kartų atsakymai minėtos pamokos metu nesikeičia…

     Mes, pabrėžė aktorius, nuolat sakome, kad dabartinė karta yra kitokia, dūsaujame, kad sunku juos sudominti, tačiau dažnai pamirštame išsiaiškinti, kokia gi yra ta XXI amžiaus karta. Vytautas Kontrimas kartą dirbdamas su antrokais, suvokė, jog visiškai nesugeba jų sudominti. Tada jis paprašė atnešti patinkančių muzikos kūrinių įrašų. Nors tai, ką perklausė, jam labai nepatiko, tačiau padėjo perprasti šiuolaikinius vaikus, o minėtų kūrinių įtraukimas į užsiėmimus leido tapti vaikų „draugeliu“. Žinoma, ne iš karto, tačiau jau penktoje klasėje vaikai su didžiuliu entuziazmu statė Šekspyro Hamletą.

     Mes turime kalbėti vaikams tai, kas mums patiems patinka, pabrėžė V. Kontrimas. Sausai išberta teorija mokiniams geriausiu atveju pro vieną ausį įeis ir tuoj pat išeis, o blogiausiu – atsimuš nuo jų kaip žirniai nuo sienos. Kalbėti taip, kad visiems patiktų, galima be jokių moderniųjų technologijų, pakanka tikėti tuo, ką darai, pasitelkti savo charizmą ir – pirmyn. Aktoriaus suvaidinta scena apie jo geografijos mokytoją tik patvirtino jo žodžius, nes tais laikais geografai galėjo pasitelkti tik žemėlapius, gestus ir iškalbą.

     O ką daryti, jeigu tos iškalbos neturi? Ir čia lektorius pasidalino neįkainojamais patarimais. Viešas kalbėjimas yra išėjimas iš komforto zonos, kurią gaubia rizikos ir panikos ratai. Kad nepatektų į panikos ratą, net didžiųjų pasaulio valstybių vadovai nuolat repetuoja savo pasisakymus. Tačiau V. Kontrimas perspėjo, kad kalbos surašymas popieriaus lape nesudomins klausytojų. Kalbą iš tiesų reikia planuoti, tačiau užsirašyti tik jos dalis ir svarbesnes tezes. Kalba turi būti ritmiška, dinamiška, panaši į plakato ar afišos tekstą, kuriame tai, kas svarbu, užrašoma padidintu ir paryškintu šriftu, o kita informacija pateikiama mažiau į akis krintančiu šriftu. Aktorius pasidalijo paslaptimis ir apie pirmas 30 viešo pasisakymo sekundžių; perspėjo, ko galima tikėtis išėjus į tribūną apsirengus neįprasta apranga, nauju makiažu ar aksesuaru; papasakojo, kaip klausytojus veikia tavo krenkštimas; patarė, ką reikia daryti džiūnant burnai, ko negalima, o ką reikėtų gerti prieš pat pasisakymą.

     Grįždamas prie ugdymo lektorius priminė, kad mokytojai savo pamokose turi panaudoti pavyzdžių iš kitų mokslų srities. Pavyzdžiui, skaitydami pasakojimą apie bitę, paklauskite mokinių, kiek viena bitė surenka medaus per visą savo gyvenimą. Nors tai nebus paminėta skaitomame tekste, tačiau vaikai tikrai su dideliu užsidegimu spėlios, kiek gi tas mažas vabalėlis gali prinešti medaus, o vėliau apstulbs sužinoję, kad vienos bitelės indėlis yra tik vienas arbatinis šaukštelis! Toks nukrypimas nuo teksto tikrai nesugadins pamokos, greičiau paskatins mokinius paieškoti daugiau informacijos apie tūkstančius gėlių aplankančius darbštumo simboliu tapusius vabzdžius.

     Seminaro pabaigoje aktorius Vytautas Kontrimas prisiminė studijų Teatro akademijoje laikus ir vienos dėstytojos, sužinojusios, kad jis tapo mokytoju, žodžius: „Mokytojas, kuris dirba iš širdies, yra mokytojas iš pašaukimo. Jis yra ŠVENTASIS!“ Aktoriui įsiterpus į moters žodžius, ji nutildė jį ir tęsė: „Bet ar tu žinai, kaip gyveno šventieji? Jie nuėjo kančių kelius, beveik nei vienas nemirė savo mirtimi. Bet koks gyvenimas šventųjų laukia po mirties!!!“ Tad iki susitikimo rojuje, kolegos 😀     

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Metodinės priemonės, Naujienos, Vadovavimas klasei

IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS

     Ilgai galvojau, kokį Advento kalendorių padaryti savo auklėtiniams, todėl „Kalėdų miestelio“ brėžiniai internete labai nudžiugino mane ne tik originalumu, bet ir patogumu: juk reikės tik iškirpti ir suklijuoti. Tačiau karpydama spalvotas figūras supratau, kad tai nebuvo pati sunkiausia artėjančio Advento dalis, nes niekaip nesugalvojau, ką įdėti savo vaikams į tuos simpatiškus mažyčius namelius. Iš pradžių svarsčiau apie lietuvių kalbos užduotėles, vėliau mintys peršoko prie saldumynų, o šiandien ryte šovė išganinga mintis padaryti viską atvirkščiai. Todėl nuo gruodžio pirmos dienos iki pat Kūčių į „Gerumo miestelio“ vardą gavusio kalendoriaus namelius vaikai dės savo gerus darbus ir darbelius. Jie bus įvairūs: dideli ir maži, reikšmingi ir ne tokie ypatingi, kasdieniniai ir netradiciniai, suplanuoti ir netikėtai atlikti…      Beje, jau žinau, kad gruodžio pirmosios namelyje atsiras lapelis su užrašu „mes pasistengėme, kad benamiams šunų ir kačių prieglaudos gyvūnėliams gruodis būtų sotesnis ir šiltesnis“.

Daugiau netradicinių Advento pavyzdžių rasite:   

ADVENTO KALENDORIAI KITAIP

GERUMO KALENDORIUS

Jei vis dėlto norisi tradicinio Advento kalendoriaus, pavartykite įrašą ADVENTO KALENDORIAI 

Paskelbta eTwinning, Naujienos, Projektai, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Virtuali kelionė klasėje

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

     Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose dalyvavau antrą kartą. Pernykštė patirtis, likus už nominantų ribos, kartėlio neatnešė. Priešingai, matydama laureatus – iš „Virtualios kelionės klasėje“ konkursų pažįstamą Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoją Rigondą Skorulskienę ir eTwinning ambasadorę, su kuria dažnai susitinku eTwinning seminaruose, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoją Staselę Ryškienę, supratau, kodėl nepatekau tarp geriausiųjų. Todėl šiais metais nusprendžiau savo laimės nebandyti. Tačiau senas geras posakis apie tai, kad mes planuojame, o kažkas aukštai tarp debesų juokiasi, suveikė gavus laišką iš apdovanojimų organizatorių su pasiūlymu dar kartą įbristi į tą pačią upę. Prisipažinsiu, galvojau neilgai, nes praėję metai man buvo ypač turtingi metodine veikla, netradicinėmis pamokomis, kūrybiniais darbais ir renginiais, tad žinia, kad šiemet tapau viena iš trijų inovatyviausių šalies kalbų (gimtosios ir užsienio) mokytojų, buvo be galo maloni.

    Šias metais susidomėjau pasakų terapija, todėl lapkričio 21 dieną atvykusi į mokytojų pagerbimo iškilmes, pasijutau kaip Pelenė, netikėtai patekusi į puotą. Jausmas buvo toks keistas, jog iš pradžių vis žvalgiausi laikrodžio, po kurio dvyliktojo dūžio viskas turėtų pradingti. Mano draugystė su inovacijomis prasidėjo kaip ir pasakoje, labai labai seniai. Nusprendusi paįvairinti savo pamokas, nusipirkau knygą, mokančią kurti PowerPoint skaidres. Po vienos sėkmingos skaidrėmis iliustruotos pamokos sulaukiau mokinio, dabar jau auginančio sūnelį, klausimo, ar pati jas padariau. Pasigirdus teigiamam atsakymui, berniuko veide pasirodė visa puokštė emocijų: nuostaba, susižavėjimas, pagarba, džiaugsmas… To vaiko veidą dažnai prisimenu, nes jis įkvėpė nuolatiniams ieškojimams ir siekiams stebinti savo mokinius. Esu labai laiminga, kad savo darbais ir idėjomis pavyko nustebinti ir ekspertus, skaičiusius mano pedagoginės veiklos aprašymą ir nusprendusius, kad aš esu verta patekti į kalbų mokytojų TOP3. Dėkoju ir Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojoms, šį įsimintiną vakarą atvežusioms miesto mero sveikinimus. Smagu, kad jos tapo net penkių uostamiesčio nominantų, iš kurių du gavo inovatyviausio mokytojo vardus, triumfo liudininkėmis. Ačiū ir savo mokyklos bendruomenei. Tačiau didžiausią padėką skiriu savo esamiems ir buvusiems MOKINIAMS, kurie buvo, yra ir bus mano varomoji jėga. Mažos, bet vieningos kurčiųjų bendruomenės vaikų ir jaunuolių atkaklios pastangos surinkti man kuo daugiau balsų varžybose dėl Metų publikos mokytojo vardo leido man suprasti, kad būti mokytoju yra didelė privilegija ir begalinė laimė!

Paskelbta Autizmas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

ADVENTO KALENDORIAI KITAIP

     Kol prekybos centrai išsijuosę reklamuoja šokoladukais pasaldintus Advento 1kalendorius, aš šiemet siūlau Kalėdų laukimo metą paįvairinti užduotimis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams sukūriau rinkinį „Žiemos džiaugsmai“, kuriuo galima prasklaidyti Advento metu sklandančią rimtį ir susikaupimą. Šis užduočių komplektas tiks ir pradinių klasių mokinukams, turintiems raidos sutrikimų. „Žiemos džiaugsmus“ sudaro 24 užduotys, kurias vaikai galės kiekvieną dieną pasirinkti sukdami spalvingą ratą. Ratą atsispausdinkite, laminuokite ir pritvirtinkite sukimosi rodyklę (rodykles pirkau internetinėje parduotuvėje). Jeigu rodyklės neturite, galima paimti smeigtuką ir prie jo prikabinti žiogelį ar sąvaržėlę. Vyresnėse klasėse siūlau pasinaudoti pernai metais pristatytu gerumo kalendoriumi. O gal vaikams patiks išvirkščio Advento kalendoriaus idėja?     

     Man berengiant rinkinį „Žiemos džiaugsmai“, internete pasklido šaunaus tinklaraščio SUVAIKAIS autorės sudarytas Advento kalendorius. Dar vieną kalendorių sukūrė nykštukai, besirūpinantys, kad vaikai iki Kalėdų suspėtų atlikti visus darbus. Nykštukų pagalba buvo neįkainojama, todėl kitais metais mažųjų Kalėdų senelio pagalbininkų vėl buvo paprašyta sukurti naują gerų darbų kalendorių

     Na, o tuos, kurie nenori atsisakyti tradicinių kalendorių, kviečiu pasižvalgyti puslapyje ADVENTO KALENDORIAI, papildytame naujomis idėjomis. 

Paskelbta Autizmas, Metodinės priemonės, Naujienos, Vadovavimas klasei

PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES

     Šios trumpos animacinės istorijos leis vaikams ir suaugusiesiems suprasti, kaipfilmo juosta jaučiasi mūsų tarpe žmonės, turintys negalią, nevalingų įpročių ar keistenybių. Jei jūsų klasėje yra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, šie filmukai padės šalia esantiems mokiniams įsijausti į jų būseną, paskatins užjausti, globoti ir neatstumti. Peržiūrėkite juos klasės valandėlių, tolerancijos renginių metu. Jautriai papasakotos istorijos neturėtų palikti abejingų net ir didžiausių mokyklos akiplėšų.      

     Anatolio puodelis pasakoja ne tik apie kitokius vaikus, tokį puodelį turime dažnas. Tik vieniems pavyksta su juo susigyventi, o kiti niekaip nesugeba padaryti taip, kad puodelis kuo mažiau kristų aplinkiniams į akis. Savaime suprantama, nes tai nėra daiktas, kurį galima „pamesti“, tai – mūsų charakterio bruožai, neretai sukeliantys daug problemų ir skaudžių pasekmių.

     Be regėjimo padeda suprasti, ką jaučia aklas žmogus. Filmuke kai kurie garsai sustiprinti, kad matantieji suvoktų, kaip sustiprėja likę aklo žmogaus pojūčiai. Mažas šunelis ir burtų lazdelė atlieka nematančių žmonių pagalbininkų vaidmenis – šunį vedlį ir baltąją neregio lazdelę. Mažasis šunelis, sugebėjęs atimti iš vagies mergaitės rankinę, atskleidžia, kaip puikiai yra paruošti vedliai, sugebantys padėti savo šeimininkams pačiose netikėčiausiose situacijose.

     Skarlet suteikia stiprybės su sunkiomis ligomis kovojantiems ir dažnai į juodą nevilties bedugnę įkritusiems žmonėms. Pagal tikrą istoriją sukurtame filmuke mažos mergaitės svajonę tapti balerina sugriovė sarkoma – kaulų vėžys. Jos ir mamos užsispyrimo dėka Skarlet vėl gyvena pilnavertį gyvenimą, savo džiaugsmu suteikdama viltį jos netekusiems.

     Filmuko Tamara herojė iš pirmo žvilgsnio lyg ir niekuo neišsiskiria iš kitų vaikų. Vėliau paaiškėja, kad ypatinga plastika ir ritmo pojūčiu apdovanota mergaitė yra kurčia. Kadangi aš pati dirbu su klausos negalią turinčiais vaikais, tai manęs nenustebino – kurtieji mėgsta ir gali šokti. Sulaukę palaikymo iš artimųjų, jie gali įgyvendinti beveik visas savo svajones.

     Valso duete dvi iš išorės trapios lyg porcelianas merginos yra siamo dvynės, bijančios visuomenės reakcijos, todėl vengiančios viešumo. Gyvenimo džiaugsmą seserys junta tik grodamos fortepionu. Bet kartą jų vienatvę nutraukė pro šalį ėjęs smuikininkas, parodęs, kad muzikai nesvarbu, kaip atrodo ją mėgstantys žmonės. Juk muziką mes jaučiame širdimi.

     Mano broliukas iš mėnulio mažos mergaitės lūpomis pasakoja apie autistišką brolį, kuris bijo triukšmo, svetimų žmonių, nagų kirpimo ir kitų pašalinių dirgiklių, į kuriuos reaguoja save žalodamas, šaukdamas, griūdamas ant žemės. Sesutei gaila brolio, su kuriuo darželyje niekas nedraugauja, jo vengia net praeiviai, todėl ji praskaidrina mažylio dienas pačių sugalvota kalba, smagiais žaidimais ir užsiėmimais. Šį filmuką reikėtų peržiūrėti visiems, kadangi gana dažnai autizmo sindromą turintį vaiką visuomenė nurašo vienu vieninteliu žodžiu – neišauklėtas 😦

 

Paskelbta Antonimai, sinonimai, fonetika, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Įvairūs

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ

     Pradinių klasių mokinukams perėjus į penktąją klasę, gyvenimo pokyčiai dažnai sukelia ne tik džiaugsmingų emocijų, bet atneša ir daug nerimo. Juk nelengva prisiminti, ko nori tokia daugybė vis besikeičiančių mokytojų; suspėti per pertrauką ir rasti reikiamą kabinetą, ir pasikalbėti su draugais; atsinešti tinkamas mokymo priemones; atlikti kalnus užduočių; su viltimi laukti pirmųjų pažymių. 

     Mano smalsiems penktokams tokia daugybė pirmųjų kartų patiko, tačiau juos sujaudino žinia apie pirmąjį lietuvių kalbos kontrolinį darbą, kuriame reikėjo nepaklysti sinonimų ir antonimų labirintuose, dar kartą prisiminti abėcėlėje išsirikiavusias raides, kurios pradinėse klasėse taip lengvai išsirikiuodavo taisyklingoje eilėje, o penktoje klasėje kažkodėl vis stojo į neįprastas ilgųjų ir trumpųjų balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, minkštųjų ir kietųjų priebalsių poras.

     Matydama nerimaujančius vaikus, paruošiau man pačiai neįprastą kontrolinio darbo pamoką. Gebėjimą pažinti sinonimus, rasti antonimų poras penktokai pasitikrino žaisdami domino žaidimą „Sinonimai“ ir antonimų „BINGO!“ Sinonimų džiunglėse mokiniams teko ilgokai paklaidžioti, o antonimus dėliojo smagiai ir neklysdami. Geri žaidimo rezultatai suteikė pasitikėjimo savo žiniomis, todėl sudėti turimas antonimų korteles abėcėlės tvarka buvo vienas juokas 😀